Laikas rudenį ir pavasarį keičiamas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Taip darome nuo 2003-ųjų, nors prieš tai ši praktika buvo keletui metų atšaukta. Sezoninį laiką turi ne tik Europos Sąjungos narės, bet ir daugelis kitų šalių.
Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, o įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžiai sukami viena valanda į priekį.
Pirmasis idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jis buvo įsitikinęs, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda.
Idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.
XX a. pradžioje britas Williamas Willettas pasiūlė taupyti energiją, naudojamą dirbtiniam apšvietimui, darbo dieną vasarą ir žiemą pradedant skirtingu metu. Ši idėja buvo praktiškai pritaikyta per Pirmąjį pasaulinį karą, kai valstybėms trūko energetinių resursų.
Seimas prieš pustrečių metų įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją su prašymu Lietuvoje netaikyti sezoninio laiko. Bet pastaroji suspėjo minėtą direktyvą pratęsti iki 2016-ųjų metų.
Geografiškai penktadalis Lietuvos patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją.
Nors sezoninį laiką taiko dešimtys valstybių, iki šiol nesutariama, ar energijos taupymo sumetimais verta daryti žalą sveikatai. Nes daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.
Skaičiuojama, kad laiko kaitaliojimas leidžia sutaupyti 3-8 proc. elektros energijos, bet naujų technologijų ir modernių gamybinių procesų diegimas šį efektą nuolat mažina.
Lietuvoje sezoninis laikas buvo pradėtas taikyti 1981-aisiais, kai buvome priversti gyventi Maskvos laiku, kuris nuo juostinio skiriasi dar viena valanda.
Mūsų smegenys, reaguodamos į tamsą ar šviesą, gamina miegui reikalingą medžiagą — melatoniną. Laikrodžio rodyklių kaitaliojimas esą išmuša mus iš įprasto ritmo: organizmas dar miega (nes aplink tamsu), o jau turime keltis. Tai dirgina nervus. Sveiki žmonės prie laiko keitimo prisitaiko per 3-5 paras.
