„Stacionarizuotų pacientų, kuriems diagnozuotas koronavirusas SARS-CoV-2, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje yra jau nuo lapkričio mėnesio, tačiau iki šiol mūsų įstaigoje gydėme ligonius, kurių pagrindinė diagnozė buvo ne COVID-19 liga, bet kokia nors trauma, chirurginė arba neurologinė patologija, tačiau kartu jie buvo užsikrėtę ir koronavirusu.
O nuo praėjusio savaitgalio, Santaros klinikų pavedimu, tapome ligonine, į kurią nukreipiami sergantys asmenys su vyraujančia COVID-19 diagnoze, ir jau sulaukėme pirmųjų pacientų, kuriems reikalingas gydymas būtent dėl šios ligos“, – sakė ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.
Pasak įstaigos vadovės, tiek pirmosios, tiek antrosios bangos metu Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei buvo keliamas prioritetinis tikslas užtikrinti skubios pagalbos teikimą, COVID-19 pacientų gydymui pasitelkiant kitas regione esančias stacionarines gydymo įstaigas, pavyzdžiui, Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, Ukmergės ligoninę, Švenčionių ligoninę.
Tai, kad į pagrindinį COVID-19 frontą tenka stoti ir tokiai strategiškai svarbiai įstaigai kaip greitosios pagalbos ligoninė, rodo, kad situacija yra išties sudėtinga ir visuomenė į šį signalą turėtų sureaguoti labai rimtai.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje yra suformuoti trys COVID-19 padaliniai, kuriuose šia liga sergantiems pacientams skirtos 102 lovos, iš jų pusė turinčios deguonies įvadus, dar 16 lovų COVID-19 pacientams paruošta Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
Didžiausias iššūkis – žmogiškieji resursai
Augantis COVID-19 pacientų srautas reikalauja ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir ją aptarnaujančių žmogiškųjų resursų.
„Dėl fiziškai sunkesnių darbo sąlygų ir darbuotojams suteikiamų ilgesnių poilsio pertraukų, COVID-19 pacientų priežiūrai reikalingo personalo poreikis yra pusantro karto didesnis nei įprastiniame padalinyje, – teigia įstaigos vadovė.
Atidžiai stebime vadinamųjų „kovidinių“ lovų užimtumo rodiklius – sveikstančius pacientus, kurie jau nebegali užkrėsti aplinkinių, stengiamės iš karto perkelti į kitus skyrius, o besimptomius ar sergančius lengva ligos forma – išrašyti į namus perduodant tolesnę jų priežiūrą šeimos gydytojams, kad COVID-19 padaliniuose nepritrūktume nei lovų naujiems pacientams, nei darbuotojų jiems prižiūrėti“, – teigė RVUL ligoninės direktorė.
Pasak RVUL direktorės dr. J.Kutkauskienės, pacientų su vyraujančia COVID-19 diagnoze atsiradimas ligoninėje neišvengiamai atneš naujų personalo valdymo iššūkių, kurių pastaruoju metu ir taip netrūko dėl didelio sergančių medikų skaičiaus.
Pagal savo specializaciją būdami skubios chirurginės pagalbos ligonine, niekada neturėjome didelių pajėgumų terapinio profilio pacientų gydymui.
„Pagal savo specializaciją būdami skubios chirurginės pagalbos ligonine, niekada neturėjome didelių pajėgumų terapinio profilio pacientų gydymui.
Infekcinių ligų skyriaus pas mus nėra, o mūsų Terapijos skyriaus darbuotojai jau nuo rudens pasitelkti darbui COVID-19 padaliniuose, todėl gavę naujų pacientų, hospitalizuojamų būtent dėl COVID-19 ligos, iš organizuojančios įstaigos labai tikimės sulaukti ir pastiprinimo jų gydymui, ypač jei tokių persiunčiamų pacientų apimtys augs.“
Su Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto vadovybe derinama, kad į pagalbą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės COVID-19 skyrių medikams ateitų terapinio profilio gydytojai rezidentai.
Tikisi, kad ligoninei sunkiausios dienos jau išgyventos
Po atlikto visuotinio įstaigos personalo ištyrimo nustačius daugybę besimptomių atvejų tarp darbuotojų, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gruodžio mėn. buvo sustabdytos planinės operacijos, taip pat perskirstyti būtinosios pagalbos srautai tarp didžiųjų sostinės ligoninių.
„Tokio sunkmečio kaip prieškalėdiniu laikotarpiu dar nebuvome patyrę, – pripažino ligoninės direktorė dr. J.Kutkauskienė. – Vienu metu nedarbingumą dėl užsikrėtimo koronavirusu turėjo net 365 darbuotojai, todėl ligoninės veiklai buvo iškilusi reali kolapso grėsmė. Tačiau dabar pasveikę darbuotojai pamažu grįžta, COVID-19 padaliniuose dirbančios komandos gretas papildo vis daugiau savanorių ir norisi tikėti, kad juodžiausią krizinį laikotarpį jau išgyvenome.“
Tokio sunkmečio kaip prieškalėdiniu laikotarpiu dar nebuvome patyrę.
Įstaigos vadovė dideles viltis deda ir į Lietuvą jau pasiekusią COVID-19 vakciną. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kol kas paskiepyti tik 245 medikai, tačiau tikimasi, kad skiepijimo apimtys bus išplėstos, kai tik atkeliaus naujos šios vakcinos partijos.
„Viliuosi, kad pagaliau atsiradusi vakcina, taikomi griežti karantino apribojimai ir kitos pandemijos valdymo priemonės turės kompleksišką poveikį. Nors su šiuo koronavirusu gyventi teks dar ilgai, tačiau galbūt jis nebekels tokios didelės grėsmės sveikatos apsaugos sistemai ir ilgainiui bus galima grįžti prie įprastinių veiklos sąlygų, kurių visi esame išsiilgę“, – savo lūkesčiais dalijosi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė.
Šiuo metu įstaigos darbas perorganizuojamas taip, kad būtų galima užtikrinti visą pagal ligoninės profilį teikiamą neatidėliotiną pagalbą, artimiausiu metu taip pat planuojama atnaujinti dalį planinių paslaugų – dienos chirurgijos bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugų teikimą.
