Apie tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje informavo Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas.
„Pradedam akciją – važiuosime į rajonus susitikti su žemdirbiais ir prašyti jų, kad pasirašytų, jog nesutinka su tokiomis diskriminacinėmis sąlygomis, nori, kaip ir Lietuvos stojimo į ES sutartyje parašyta, kad nebūtų diskriminuojami, o būtų nustatytos vienodos ūkininkavimo ir konkurencijos sąlygos“, – aiškino J.Ramonas.
Pasak jo, surinkti parašai bus siunčiami į Briuselį.
„Šie metai mums bus lemiami – kaip dirbsime šiemet, taip gyvensime 2014–2020 metais. Tikiuosi, žemdirbiai tai supras, jie mūsų iniciatyvą parems ir pasirašys. Tai reikia daryti, ir sutelktai“, – sakė J.Ramonas. Jo manymu, parašų rinkimo akcija baigsis kovo pabaigoje.
J.Ramonas tikisi, kad parašų bus surinkta daug: „Kuo jų bus daugiau, tuo mūsų argumentacija ir sakymas, kad Lietuvos žemdirbiai nesutinka su mažesnėmis išmokomis, bus tvirtesnis ir paršų balsas Briuselyje bus išgirstas“.
Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius sako, kad ši akcija padėtų ir miestiečiams – sumažintų maisto kainas ir padidintų užimtumą. Jis tikisi ir miesto gyventojų paramos akcijai.
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai yra sutarę siekti vienodų ES išmokų visoms valstybėms narėms. Ministrai šią savaitę Berlyne pasirašė tai numatančią deklaraciją.
2014-2020 metų ES biudžeto projekte numatoma, kad išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020 metų dar nepasieks ES vidurkio, tačiau padidės vidutiniškai trečdaliu – jos palaipsniui augs nuo 459 litų iki 614,6 lito už hektarą.
Naujausiuose EK siūlymuose taip pat siūloma apriboti maksimalią paramą vienam ūkiui iki 300 tūkst. eurų (1,036 mln. litų).
Tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia 249 eurus už hektarą, tuo tarpu Lietuva gauna 143 eurus, Estija – 112, Latvija – apie 83 eurus už hektarą.
