„Baisu, kad Sosnovskio barščiai auga taip arti mūsų namų. Mūsų gatvėje gyvena daug ikimokyklinio amžiaus ir kiek vyresnių vaikų. Vasarą, kai augalas išskiria nuodingus toksinus, vaikai priversti jais kvėpuoti. Kai kuriems jų ašaroja akys, kitiems prasideda kosulys“, – sako Sabina, jauna dviejų vaikų mama, gyvenanti Maišiagaloje, Jogailos gatvėje.
„Kas iš to, kad seniūnija kartas nuo karto nušienauja pievą, augalas vis vien žaibiškai plinta po apylinkę. Pernai kovojome su juo mūsų sklype“, – priduria ji.
Jogailos gatvės rykštė
Sosnovskio barščiai tapo tikra Jogailos gatvės rykšte. „Šis augalas auga mūsų darže ir su kiekvienais metais jo vis daugėja. Neturime būtinų priemonių, padedančių efektyviai su barščiais kovoti“, – aiškina Sabinos kaimynė Eglė, gyvenanti toje pačioje gatvėje.
Baisu, kad Sosnovskio barščiai auga taip arti mūsų namų. Mūsų gatvėje gyvena daug ikimokyklinio amžiaus ir kiek vyresnių vaikų. Vasarą, kai augalas išskiria nuodingus toksinus, vaikai priversti jais kvėpuoti.
Tuo tarpu Rita priduria, kad labiausiai baiminasi dėl savo sūnelio sveikatos, nes žaisdamas jis tiesiog gali įkristi į barščius.
Barščiais apaugusio Jogailos gatvėje esančio sklypo savininkas – privatus asmuo. „Sunku imtis ten kažkokių veiksmų, nes neaišku, kam priklauso sklypas“, – sako Maišiagalos seniūnas Stefanas Orševskis, pridurdamas, kad artimiausiomis dienomis Sosnovskio barščiai bus nušienauti. „Nušienausime, ir ne kartą, o kelis kartus per vasarą“, – pabrėžia seniūnas.
„Sutinku, kad Sosnovskio barščiai visos Lietuvos problema, tačiau Vilniaus ir Trakų rajonuose, kur žemė nėra apdirbama, ji ypač aktuali. Barščius sunku išnaikinti, netgi cheminės priemonės ne visada būna efektyvios. Žemę, kurioje auga šis augalas, būtina kelis kartus per metus suarti“, – aiškina seniūnas pridurdamas, kad seniūnija neturi papildomų lėšų kovoti su barščiais.
Sėkminga Vilniaus ir Kauno kova
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Čaplikaitės-Denisovienės teigimu, ministerija neturi valstybinio kovos su Sosnovskio barščiais plano.
„Sėkmingai su šiuo augalu kovoja Kauno ir Klaipėdos rajono savivaldybės, o taip pat Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybės. Tam tikslui buvo panaudotos Savivaldybių Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos“, – pabrėžia L.Čaplikaitė-Denisovienė.
Antrindamas kolegei, Aplinkos ministerijos Ekonomikos skyriaus vyriausiasis specialistas Aidas Juozapaitis priduria, kad sprendimą dėl lėšų panaudojimo priima savivaldybės taryba. „Savivaldybės taryba sprendžia, kokios Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos bus skirtos kovai su Sosnovskio barščiais. Ministerija neturi tam jokios įtakos”, – sako A.Juozapaitis.
„Kasmet ministerija skatina Lietuvos savivaldybių asociaciją imtis priemonių kovai su Sosnovskio barščiais. Šiais metais buvo patvirtinta kovos su šiuo augalu metodologija ir invazinių augalų sąrašas, į kurį taip pat buvo įtraukti Sosnovskio barščiai“, – priduria L.Čaplikaitė-Denisovienė.
Vilniaus rajono valdžia: tai ministerijos problema
Vilniaus rajono savivaldybė iki šiol neskyrė jokių lėšų kovai su šia pavojinga piktžole.
„Iki šiol savivaldybei žinomais Sosnovskio barščio naikinimo atvejais padėdavo seniūnai, kurie yra arčiausiai gyventojų, ir pas kuriuos pirmiausia suplaukia spręstinos gyventojų problemos, – sako Vilniaus rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Jolanta Gulbinovič. – Savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos yra naudojamos pagal savivaldybės nusistatytus aplinkosauginių priemonių prioritetus. Pagrindinės aplinkos kokybės gerinimo ir aplinkos apsaugos priemonės, kurioms naudojamos lėšos yra: atliekų tvarkymo sistemai organizuoti programinių priemonių sukūrimas, atliekų rūšiavimo konteinerių įsigijimas, bešeimininkių atliekų tvarkymas, avarijų įvykių padarinių likvidavimas ir kt.“
Vilniaus rajono savivaldybės manymu, už kovą su Sosnovskio barščiais atsakinga Aplinkos ministerija.
Šiuo metu teisės aktai nenumato jokių baudų nei fiziniams ar juridiniams asmenis, nei savivaldybės, kurios nenaikina šio nuodingo augalo. Bet valdininkai jau rengia Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kad už vengimą išnaikinti Sosnovskio barščius būtų baudžiama pinigine bauda.
Kaimyninėje Latvijoje nuodingo augalo nenaikinantys žemės sklypų savininkai baudžiami pinigine bauda ir negali pretenduoti gauti ES paramą.
Sosnovskio barščių istorija
Nuodingas augalas buvo atvežtas į Lietuvą iš Kaukazo apie 1950 m. Sovietiniais laikais pradėta jį auginti stambiu mastu, nes tikėta, kad jis gali puikiai tikti kaip pašaras gyvuliams. Tačiau netrukus dėl grėsmės sveikatai auginimo buvo atsisakyta.
Sosnovskio barščiai – labai ekspansyvus augalas, kuris taip pat sparčiai plinta ir yra labai nuodingas. Sosnovskio barščių sultyse yra odai kenksmingų medžiagų, galinčių sukelti I, II ir netgi III laipsnio nudegimus. Ypač pavojinga yra dabar, kai šilta, nes aukšta temperatūra ir didelė oro drėgmė lemia, kad Sosnovskio barščiai tampa itin pavojingi.
Augalo sukelti nudegimai primena nusiplikymą karštu vandeniu. Įdomiausia tai, kad nudegimo padariniai iškart nepastebimi. Nudegimo žymės atsiranda tik praėjus 8 – 12 valandų, kai odą apšviečia saulė. Sosnovskio barščių sukelti nudegimai išlieka net kelis metus. Žinomi atvejai, kai paliktas susidūrimo su šiuo augalu metu randas išlikdavo iki 8 metų.
Augalą galima išnaikinti rankiniu arba mechaniniu būdu (iškasant augalus arba nupjaunant jų žydinčias ataugas), o taip pat cheminiu būdu, tačiau norint pasiekti geriausią rezultatą reikia plėtoti plataus mąsto kryptingą ir koordinuotą veiklą, taikant įvairius metodus, priklausomai nuo žiedyno dydžio ir augalo augimo vietų.
