Į15min kreipėsi „Esem“ vadovo Sauliaus Černevičiaus žmona Laura. Moteris patikino, kad jos vyro įmonės išsinuomotose patalpose R.Kalantos g. 53, Kaune, šiuo metu fiksuojama ekologinė katastrofa.
Anot jos, cheminių medžiagų, pvz., stireno, koncentracija leistinas normas viršija keliais tūkstančiais kartų.
„Esmė ta, kad kažkuri iš aplinkinių gamyklų į kanalizaciją pila tas chemines medžiagas, o kvapas „Esem“ nuomojamose patalpose sklinda iš kanalizacijos šulinio, paslėpto po patalpų grindimis.
Kreiptasi visur: aplinkosaugą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), darbo inspekciją. Visi kažką lyg daro, sako „ojojoj, kaip baisu“, bet apčiuopiamo rezultato ir kažkokio masinio tyrimo nelabai matosi.
Kraustomės į kitas patalpas ir galėtų būti viskas kaip ir nesvarbu, bet nenorime likti abejingi šiai problemai, nes galbūt tai liečia mūsų daugelio sveikatą. Patalpų savininkas nepripažįsta problemos masto“, – situaciją trumpai apibūdino Laura.
Juto kvapą penkmetį
15min susisiekė su jos vyru – patalpas besinuomojančios „Esem“ vadovu S.Černevičiumi. Šis išsamiai nupasakojo penkerius metus besitęsiančią mistinę aitrių kvapų istoriją bei pastarosiomis savaitėmis šokiravusių tyrimų rezultatus.
Dėl šios situacijos, kaip teigia pašnekovas, jo įmonė patyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų nuostolių, ruošiama medžiaga bylai, bus atliekami sveikatos tyrimai, o jam pačiam teko nueiti ilgą taršos paieškų kelią. Tiesa, jis vis dar „einamas“.
„R.Kalantos g. 49 yra buvusi Kauno Ketaus liejyklos teritorija. Čia įsikūrusi ne viena įmonė. Mes vieninteliai nuomojamės apie 250 kv. m dydžio patalpas R.Kalantos g. 53. Šis pastatas, kiek man žinoma – buvęs Ketaus liejyklos praeinamasis dar sovietiniais laikais. Po privatizacijos turbūt ir atsiskyrė adresai.
Patalpas nuomojamės jau daugiau nei 5 metus. Jų savininkas – UAB „Silbeta“, kurios vadovas – Juozas Kutkaitis. Praėjusį pavasarį pratęsėme nuomos sutartį dar trejiems metams“, – istoriją pasakojo „Esem“ vadovas.
Atsikrausčius į patalpas praėjo gal keli mėnesiai ir jose pasijuto aitrus chemikalų kvapas. Kaip teigia pašnekovas, lyg acetono ir dažų skiediklio mišinio. Lauke jo neužuosdavo. Tai neva kartojosi kas keletą mėnesių, ypač pirmadieniais. Kvapas išnykdavo per 2–4 dienas. Tačiau atsiradęs šių metų rugpjūčio 23–24 dieną, jis nebeišsisklaidė.
Darbuotojams net ėmė perštėti akis, džiūti burna, gerklėje atsirado kartumas, tai versdavo žiaukčioti, spjaudytis – buvo jaučiamas akivaizdus chemikalų poveikis organizmui. Įmonės veikla buvo paralyžiuota – daugiau nei mėnesį nebuvo įmanoma dirbti.
„Vėdindavome kaskart patalpas atidarę visas duris. Juk tai lakiosios medžiagos, jos stipriai garuoja. Kai patalpa uždaryta, cheminės medžiagos kyla į viršų, atsitrenkia į lubas ir nuo jų leidžiasi žemyn – didėja koncentracija ore. Bet kai pravėdini, išsivaikščioja, nebejauti to.
Patalpų savininkui Juozui visuomet apie tai pranešdavome, bet jis reaguodavo vangiai, neva tai kanalizacija ar dujos. Atvykdavo, apžiūrėdavo, atsukdavo kranus – gal koks „kamštis“ susidarė, iškviesdavo dujininkus.
Vis skųsdavomės, kad blogai yra, norėjome taikiai ir geranoriškai viską išspręsti. Dabar manau, kad nuomotojas žinojo apie blogo kvapo problemą dar mums atsikeliant į jo patalpas, nes buvęs nuomininkas pripažino, kad susidūrė su ta pačia problema“, – tikino S.Černevičius.
Pirminė reakcija – netirs
Po kvapo atsiradimo pastarąjį kartą, „Esem“ vadovas nusprendė nebetylėti – ėmėsi aiškintis, kas vyksta. Kadangi nežinojo, į ką kreiptis, paskambino skubios pagalbos numeriu 112, tikėjosi, kad jį nukreips į reikiamas institucijas.
Apie galimą taršą buvo informuotas Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) bei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„AAD dvi atstovės atvyko dar tą pačią dieną. Apžiūrėjo patalpas, identifikavo viduje aitrų kvapą, kad tai – didelė problema, tačiau pasakė, kad tai – ne jų kompetencija, nes patalpų viduje kvapais užsiima NVSC.
Tuomet atsivežėme laborantę iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros (NVSP) laboratorijos. Sumokėjome 84 eurus, ji paėmė mėginius. Po savaitės gavome tyrimų protokolą – medžiagų aprašą su vertėmis, jokių išvadų nebuvo pateikta.
Laboratorija šį protokolą nusiuntė NVSC. Iš centro sulaukėme pranešimo, kad netirs nieko, nes ne jų kompetencija. Apsiverkiau. Ištiko šokas. Visos instancijos žino apie problemą, matė tyrimų reikšmes (kai kurių lakių chemikalų kiekis viršija daugiau nei 2800 kartų), kad tai – kosminiai skaičiai, ir niekas nieko nesiėmė“, – nusivylęs kalbėjo S.Černevičius.
Iš NVSP laboratorijos „Esem“ pateikto protokolo matyti, kad penkių nustatytų cheminių medžiagų rodikliai stipriai viršijo didžiausią leidžiamą normą: stireno oro mėginyje aptikta 5,720 mg/kub. m; acetono – 0,234 mg/kub. m; etanolio – 2,005 mg/kub. m; ksileno – 3,376 mg/kub. m; etilbenzeno – 3,044 mg/kub. m.
Saulius paprašė NVSP laboratorijos vedėjos pakomentuoti tyrimo rezultatus. Ši paaiškino, kad tai – pavojingos medžiagos, kad galima kreiptis į nepriklausomus ekspertus.
„Esem“ vadovas tuomet kreipėsi ir į Kauno apskrities policiją, paskambino Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) – juk darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos nebūtų kenksmingos.
„Sakiau, atsiklaupsiu ant kelių, tik atvažiuokit ir darykit tyrimą. Įvardijau nustatytą mūsų patalpose cheminės medžiagos stireno koncentraciją. Darbo inspekcijos konsultantas liko šokiruotas: „Gerai, kad sėdžiu“.
Pasakė, kad jei atvažiuos darbo inspektoriai, privalės iškart mus uždaryti“, – kaip į tyrimo rezultatus reagavo valstybinių institucijų atstovai, įvardijo S.Černevičius.
Po grindimis atrado šulinį
Aiškindamiesi taršos šaltinį patalpose, „Esem“ darbuotojai identifikavo, kad kvapas sklinda iš virtuvėlės zonos. Tuomet S.Černevičius prisiminė, kad vieno iš ankstesnių apsilankymų metu nuomotojas su darbuotoju tikrino virtuvėlės grindyse esantį kažkokį liuką, kuris buvo užsandarintas montavimo putomis.
Tuomet, išsikvietęs nepriklausomus ekspertus, dalyvaujant antstoliui, „Esem“ vadovas nusprendė atidaryti tą liuką ir pažiūrėti, kas po juo slepiasi. Taip buvo rastas kanalizacijos šulinys, iš kurio ir sklido didelė koncentracija cheminių medžiagų.
Iš ekspertų UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ protokolo aišku, kad liuko pakraštyje buvo rastas metalinis dangtis, apdengtas plastikiniu maišu ir užpiltas smėliu. Pakėlus dangtį, pasklido intensyvesnis naftos produktų kvapas, pasimatė gilus šulinys, kurio dugne girdėjosi vandens tekėjimo garsai.
Šulinio sienelėje ekspertai pamatė įsijungiantį vamzdį. Įtarus, kad tai gali būti nuotekų šulinys ir patalpoje atsukus vandens čiaupą, iš įsijungiančio vamzdžio į šulinį pradėjo bėgti vanduo.
Ekspertų išvada: šulinys yra patalpoje esančio kvapo ir NVSP laboratorijos tyrimais nustatytų dujų šaltinis.
Tyrimą atnaujinti nusprendė ir NVSC bei aplinkosauga. „Esem“ šįkart paprašė jų ištirti ne kvapus, o chemines medžiagas. Į patalpas atvyko dvi NVSC darbuotojos ir laborantė. Mėginiai antrą kartą buvo paimti rugsėjo 6 dieną. Rugsėjo 16 dieną gauti rezultatai vėl šokiravo.
Įmonės patalpose rasti lakūs organiniai junginiai: tolueno kiekis siekia 1,258 mg/m3 (viršija Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 nustatytą vienkartinę didžiausią leidžiamą 0,6 mg/m3 koncentraciją); etilbenzeno kiekis siekia 13,97 mg/m3 (viršija didžiausią leidžiamą 0,02 mg/m3 koncentraciją); ksileno kiekis siekia 9,331 mg/m3 (viršija nustatytą vienkartinę didžiausią leidžiamą 0,2 mg/m3 koncentraciją); stireno kiekis siekia 21,557 mg/m3 (viršija didžiausią leidžiamą 0,040 mg/m3 koncentraciją); acetonitrilo kiekis siekia 1,668 mg/m3 (viršija didžiausią leidžiamą 0,1 mg/m3 koncentraciją).
Rugsėjo 9 dieną ekologai iš UAB „Ekometrijos“ paėmė mėginius iš kanalizacijos šulinio.
Kvapas fiksuotas ir kituose šuliniuose
Į vietą buvo atvykę ir aplinkosaugos bei „Kauno vandenų“ specialistai, kuriems pasirodė neįprasta, kad kanalizacijos šulinys yra po pastatu. Kaip spėja Saulius, matyt, anksčiau šis šulinys buvo po atviru dangumi, tiesiog kažkas kažkada davė leidimą pastatyti ant viršaus pastatą.
„„Kauno vandenų“ atstovai paaiškino, kad jei šulinys yra patalpų viduje, patalpų savininkas yra atsakingas už jį. Tai jei patalpų savininkas slėptų šulinyje atominę bombą, niekam ir nebūtų įdomu? „Kauno vandenų“ ir aplinkosaugos darbuotojai atidžiau patikrino ir aplinkinius kanalizacijos šulinius – rado tą kvapą ir kitur, prie R.Kalantos g. 49 biurų pastato, bet kadangi jie lauke, medžiagos greitai išsiskaido. Jei ne šulinys mūsų patalpų viduje, apie taršą gal niekas ir nebūtų išsiaiškinę.
Suprato visi, kad problema – daug didesnė, ne tik pas mus. Per šulinius sklindančios dujos galimai nuodija visą rajoną, chemikalai pilami į nuotekas daugiau nei penkmetį ir kaltininkas dar neaiškus. Mes rodome pirštu į nusikaltimo vietą.
AAD vėl pradėjo tyrimą, išvadų iki šiol nepateikė. Mes patys keliamės į naujas patalpas, bandome išsaugoti verslą. Prasidėjo ketvirta savaitė, kai gyvenu šioje košėje“, – reziumavo ieškinį ruošiantis „Esem“ vadovas.
Tai jei patalpų savininkas slėptų šulinyje atominę bombą, niekam ir nebūtų įdomu?
Rugsėjo 13 dieną jis sulaukė iš nuomotojo pretenzijos. Pasak „Esem“ vadovo, „Silbeta“ nesutinka nutraukti nuomos sutarties anksčiau laiko – neva reikalauja susimokėti už visą likusį nuomos laikotarpį (mėnesio nuomos kaina – apie 1,2 tūkst. eurų), nes nuomininkas neturi pagrindo nutraukti nuomos sutarties.
„Juk mes turėtume būti vienoje pusėje – esame klientai, kurie mokėjo iki šiol laiku. Kodėl nuomotojas nepadeda tirti problemos? Institucijos jos priežasčių neieško, nuomotojas kaltina mus, o mes negalime dirbti tose apnuodytose patalpose“, – į kokią nepavydėtiną situaciją įklimpo, paaiškino S.Černevičius.
Rugsėjo 14 dieną rašto sulaukta ir iš Kauno apskrities policijos – pranešta, kad tyrimas toliau nebus atliekamas, nes tai – civiliniai nuomotojo ir nuomininko santykiai.
Savojo tyrimo, pasak S.Černevičiaus, ėmėsi ir „Silbeta“ – inicijavo mėginių paėmimą.
„Rugsėjo 14 dieną, kada mes kraustomės atsidarę maksimaliai langus ir duris, „Silbeta“ atvyksta su NVSP laboratorijos laborante imti oro tyrimo“, – šyptelėjo „Esem“ vadovas.
Jis informavo, kad rugsėjo 20 dieną vietoje vėl lankėsi AAD ir „Kauno vandenų“ atstovai. Taip pat „Esem“ iniciatyva atvyko NVSP laboratorijos laborantė paimti dar vieno oro mėginio iš patalpų vidaus.
Tikina, kad kanalizacija nepriklauso
Rugsėjo 16 dieną 15min žurnalistė susisiekė su „Silbeta“ vadovu Juozu Kutkaičiu. Šis paprašė susisiekti kitą dieną. Susiskambinus rugsėjo 17-ąją, J.Kutkaitis paprašė užklausą atsiųsti el. paštu, žadėjo pakomentuoti situaciją raštu, tikino, kad tarsis su Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikais, kitais specialistais.
Komentaro iš nuomotojo sulaukta po kelių dienų.
Kaip jame tikino J.Kutkaitis, „Silbeta“ užsiima patalpų nuoma ir visus nuomininkus neva vertina, rūpinasi, jeigu iškyla kažkokių neaiškumų, visuomet geranoriškai stengiasi rasti išeitį.
„Jokios gamybinės veiklos nevykdome, jokios taršos mes niekada neskleidėme ir neskleidžiame. Kiek žinome, valstybinės institucijos atlieka tyrimą“, – patikino „Silbetos“ vadovas.
„Esem“ nuomojamas patalpas J.Kutkaičio valdoma įmonė teigia įsigijusi 2004 metų pabaigoje, patalpos buvo su visomis inžinierinėmis komunikacijomis.
Pranešimas apie nemalonų kvapą patalpose nustebino.
„Nuomininkas „Esem“ patalpas nuomojasi jau seniai, kažkokių esminių nusiskundimų nebūta, vyko normalus bendravimas, pavasarį pratęsėme nuomos sutartį. Patalpose veiklą vykdo tik nuomininkas „Esem“.
Nuomojamos patalpos yra prekybinės, jose neturėtų būti vykdoma gamybinė veikla, tad pranešimas apie nemalonų kvapą patalpose nustebino. Neturime žinių, kad nemalonus kvapas patalpose būtų kartojęsis periodiškai anksčiau.
Siekdamas išsiaiškinti situaciją vietoje, kartu su specialistais nuvykau į patalpas. Deja, į jas patekti nepavyko dėl nuomininko veiksmų – buvome neįleisti. Ir taip ne vieną kartą. Buvo pasitelkti ir antstoliai, o apie situaciją informavome policiją“, – komentare tikino J.Kutkaitis.
Įtaria galimą klastą
Anot J.Kutkaičio, kai po ilgų bandymų pavyko patekti į patalpas, rado išplėštas grindis ir atidarytą kanalizacijos šulinį. Kokias motyvais ir kodėl tai buvo padaryta – sako nežinąs.
„Esem“ prekės, „Silbetos“ vadovo teigimu, buvo sudėtos netvarkingai, patalpos apkrautos.
„Profilaktiškai atlikome valymo darbus: buvo išvalytas kanalizacijos vamzdynas, kriauklės sifonas, uždengtas ir užsandarintas kanalizacijos dangtis, sutvarkytos ir užsandarintos grindys. Kanalizacija mums nepriklauso, ja naudojasi apie 30 įmonių“, – 15min teigė J.Kutkaitis.
Jis pabrėžė, kad jokios valstybės ar savivaldos institucijos, kurios rūpinasi higiena, nėra skyrę jokių baudų ar davę privalomų nurodymų.
„Sutartis su nuomininku yra terminuota, tad turiu įtarimą, kad galimai situacija sukurta dirbtinai, ieškant preteksto ją vienašališkai nutraukti. Telieka apgailestauti, kai pasirenkamos tokios priemonės, o ne sprendžiami ginčai dialogo būdu. Nuomininkui visada siūliau eiti kompromiso keliu, kalbėtis, bendradarbiauti, jei yra kokių nesutarimų“, – įtarimais pasidalijo „Silbetos“ vadovas.
Patalpų savininko poziciją galima įžvelgti ir rugsėjo 13 dieną „Silbetos“ „Esem“ išsiųstame anksčiau minėtame pranešime. Jame nesutinkama su teiginiais, kad nuomojamos patalpos yra netinkamos naudoti. Pabrėžta, kad kanalizacijos tinklais, praeinančiais ir pro patalpas, naudojasi R.Kalantos g. 49 teritorijoje veikiančios įmonės, kurių yra apie 30.
Pranešime teigiama, kad „Silbeta“ nėra kanalizacijos tinklų savininkė, apie susiklosčiusią situaciją neva informuota kanalizacijos tinklų savininkė – UAB „Tarenta“. Tačiau šios įmonės vadovas 15min tikino niekuo su šia situacija nesusijęs, R.Kalantos g. 49 pastato nevaldantis.
Pranešime taip pat tvirtinama, kad tinkamas darbo sąlygas darbovietėje turi užtikrinti darbdavys, o ne patalpų savininkas, atkreiptas dėmesys į tai, kad patalpose „Esem“ pardavinėjo rekuperatorius, kurie užpildomi freonu, buvo sandėliuojamos ir kitos cheminės medžiagos, taip pat lakiosios.
„Esem“ vadovas 15min žurnalistei tai paneigė, patikinęs, kad niekuomet neturėjo ir nepardavinėjo nė vieno įrenginio su freonu, negana to, freonas nepilamas į rekuperatorius, naudojamas tik kondicionieriuose, kurių niekuomet įmonė nepardavinėjo.
„Per visą nuomos laikotarpį nebuvo nė vieno atvejo, kad jūs („Esem“ – aut. past.) nurodytumėte nuomotojui, jog kažkas neišspręsta, kad yra pavojingi ar kenksmingi veiksniai“, – rašoma „Silbetos“ rašte.
Pasak S.Černevičiaus, filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota, kaip J.Kutkaitis vaikšto po patalpas, jas apžiūri, patvirtina trečiam asmeniui, jog kvapai patalpose buvo jaučiami nuolat.
Tiesa, rašte nuomotojas tikina, kad neprieštarautų nutraukti nuomos sutartį abiejų šalių rašytiniu susitarimu, šalių suderintomis sąlygomis.
Perspėjo nevykdyti veiklos
Kaip šią informaciją apie galimą didžiulę taršą apdoroja institucijos?
Pasak NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Romutės Filomenos Smolskienės, į NVSC „Esem“ kreipėsi prašydama įvertinti galimai esamą cheminių medžiagų taršą įmonės patalpų ore. Tuomet buvo organizuotas mėginių paėmimas ir tirti lakūs organiniai junginiai.
„Šiuo metu vertinami tyrimo rezultatai. Preliminariais duomenimis, yra stebimas kelių cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos viršijimas patalpų ore. Įmonė žodžiu informuota nevykdyti veiklos, taip pat bus pateikta informacija raštu. Informacijos apie galimą taršos šaltinį neturime.
Dėl galimo taršos šaltinio identifikavimo bus perduota informacija institucijoms pagal kompetenciją išsiaiškinti. Išsiaiškinusios esamą situaciją, jos taikys pagal priskirtą kompetenciją administracinio poveikio priemones“, – patikino R.F.Smolskienė.
Anot jos, lakūs organiniai junginiai įeina į daugelio tirpiklių, dažų, valiklių, oro gaiviklių sudėtį. Didelės jų koncentracijos pavojingos žmogui, patekusios per kvėpavimo takus, sukelia galvos skausmą, svaigimą, dirgina akis.
Įmonė žodžiu informuota nevykdyti veiklos.
„Didelės ir ilgalaikės koncentracijos toksiškai veikia centrinę nervų sistemą, gali turėti neigiamą poveikį reprodukcinei sistemai“, – įvardijo NVSC atstovė.
Rugsėjo 17 dieną 15min žurnalistė iš NVSC sulaukė ir „Esem“ patalpose rastų chemikalų sąrašo bei jų kiekių (skelbta straipsnyje anksčiau).
Šie rezultatai pagal kompetenciją perduoti AAD Kauno valdybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai bei VDI. Tiesa, Kauno miesto savivaldybė šioje istorijoje jokių svertų, rodos, neturi.
Kaip 15min teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, verslo įmones dėl aplinkosauginių klausimų išimtinai kontroliuoti, bausti, ar įeiti į jų teritoriją gali tik Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga AAD ir joje dirbantys inspektoriai. Kauno miesto savivaldybė tokių įgaliojimų neturi.
NVSP laboratorija tyrimų rezultatų 15min nekomentuoja – paaiškino, kad negali teikti informacijos apie tyrimus trečiosioms šalims.
Tikrino vieną įmonę
AAD atsakingi darbuotojai 15min chronologiškai išvardijo įvykių, kuriuose jie dalyvavo, seką. Rugpjūčio 25 dieną Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę skundą iš S.Černevičiaus, neva reagavo iš karto – nuvyko į vietą.
Patalpų viduje (virtuvėlėje) buvo juntamas stiprus tirpikliams ar acetonui būdingas kvapas, tačiau lauke teritorija buvo tvarkinga, nuotekų ar šiukšlių nebuvo.
Skundas, kaip rašoma AAD komentare 15min, jau kitą dieną pagal kompetenciją buvo perduotas NVSC. Taip pat aplinkosaugininkai patikrino artimiausią įvykio vietos esančią įmonę, užsiimančią metalinių konstrukcijų dažymu, – pažeidimų nenustatė.
Rugsėjo 9 dieną, aplinkosaugininkams gavus informacijos iš S.Černevičiaus, kad bus atidarinėjamas nuotekų šulinys, esantis patalpų viduje, paaiškėjo, kad šulinį atrado patalpų nuomininkai pastato viduje, kuris buvo uždengtas ir paslėptas po plytelėmis. Tuomet aplinkosaugos pareigūnai, kaip rašome AAD komentare, pakartotinai nuvyko į vietą.
„Buvo iškviesti ir „Kauno vandenų“ specialistai, kurie dalyvavo patikrinime. Kauno AAI pareigūnai patikrino nuotekų šulinį R.Kalantos g. 53 patalpų viduje, kuris skleidė tirpikliams būdingą kvapą. Kartu su „Kauno vandenų“ specialistais buvo patikrinti visi teritorijoje ir už jos ribų esatys nuotekų šuliniai.
Nustatyta, kad šuliniai tikrintos įmonės teritorijoje skleidžia panašų tirpikliams būdingą kvapą, kiti šuliniai už teritorijos ribų šio kvapo neturėjo. Šiuo metu tyrimas tęsiamas“, – rugsėjo 16 dieną informavo AAD Komunikacijos skyrius.
Uždraudė darbus
Rugsėjo 17 dieną savo atsakymą redakcijai atsiuntė ir VDI.
„VDI buvo gavusi skundą rugsėjo 6 dieną ir išnagrinėjo situaciją, kiek tai buvo VDI kompetencijoje. Vėliau NVSC uždraudė toje vietoje darbus, nes ten buvo viršijamos leistinos cheminių medžiagų ribos. Dėl daugiau informacijos kreipkitės į NVSC“, – nukreipė Dr. Jolanta Bielskienė, VDI Administravimo skyriaus organizavimo ir metodų specialistė.
Savo sprendimą nesiimti tolimesnio tyrimo paaiškino ir Kauno apskrities policija.
„Dėl galimos oro taršos besikreipęs asmuo buvo nukreiptas į už tai atsakingas institucijas. Jei jos nustatys ir pareigūnus informuos apie galimai nusikalstamą veiką, bus pradėtas tyrimas. Asmuo buvo nukreiptas aiškintis civilinius santykius teisme ne dėl oro taršos, o dėl nuomininko ir nuomuotojo nesutarimų“, – teigiama Kauno apskrities policijos komentare 15min.
Redakcijos žurnalistė pati buvo nuvykusi į „Silbetos“ nuomojamas patalpas – virtuvėlėje jautėsi stiprus cheminių medžiagų kvapas.
Specialistė: išsiaiškinti teršėją – svarbu
Su tyrimų rezultatais 15min supažindino Kauno technologijos universiteto (KTU) specialistus – paprašyta jų pakomentuoti aptiktas chemines medžiagas, ar jų koncentracija „Esem“ patalpose kenkia sveikatai, ar tai išties – didžiuliai kiekiai „nuodų“.
Kaip 15min teigė dr. Violeta Kaunelienė, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja, daugelis patalpų ore tirtų medžiagų yra žemiau kiekybinio nustatymo ribos, tačiau kai kurių teršalų koncentracija gerokai viršija didžiausią leidžiamą paros bei vienkartinę koncentraciją (DLK).
„Daugiausia DLK viršijančių medžiagų – aromatiniai angliavandeniliai – labai lakios ir degios medžiagos. Jos erzina kvėpavimo takus, akis, odą. Stirenas ir toluenas priskiriami reprotoksinių (sukeliančių reprodukcijos sutrikimus) medžiagų grupei“, – patikino specialistė.
Teršalų koncentracija gerokai viršija didžiausią leidžiamą paros bei vienkartinę koncentraciją.
Anot jos, šios medžiagos plačiai naudojamos kaip tirpikliai įvairių izoliacinių medžiagų, sandariklių, glaistų, gumos, įvairių dangų gamyboje.
Kaip spėja KTU atstovė, tiriamojo pastato patalpų ore jos gali būti dėl išsiskyrimo iš statybinių medžiagų, taip pat prekių, kuriomis prekiauja minėta firma, arba iš kanalizacijos, jei šulinys yra pastato viduje.
„Keista, kodėl taip yra (šulinys aptiktas po pastatu – aut. past.), veikiausiai, tai sovietinės statybos ypatumai. Nustatyta teršalų koncentracija yra didelė, vargu, ar ją galėtų sukelti vien emisijos iš medžiagų, juolab jei kvapas juntamas epizodais.
Užčiuopti taršą šuliniuose gali būti sunku, jei teršiama ne nuolat, tačiau išsiaiškinti yra svarbu. Tirpikliai apskritai neturi patekti į kanalizaciją. Pramoninėje teritorijoje, veikiausiai, yra daugiau tokių šulinių, tad gali būti teršiamos ir kitos patalpos ar aplinkos oras.
Aplinkos ore DLK šioms medžiagoms nėra nustatytos. Lakūs organiniai junginiai, patekę į atmosferą, yra vieni iš fotocheminio smogo komponentų“, – paaiškino V.Kaunelienė.
Papildyta rugsėjo 23 dieną 17.58 valandą. 2021 metų rugsėjo 20 dieną gauto skundo pagrindu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pradėjo tyrimą dėl nuotekų šulinio patalpų viduje adresu Kalantos g. 53, Kaunas įrengimo teisėtumo.
„Šiuo metu vyksta tyrimas, todėl Statybos inspekcija apie patikrinimo išvadas jus informuos atskiru pranešimu“, – 15min žurnalistę ketvirtadienio vakarą informavo Statybos inspekcija.
