Pagal projeką, valstybinės reikšmės miško statuso netektų Dainų slėnis, tolimųjų metimų sektorius ir teritorija prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos.
Keisti ankstesnę dabar galiojančią miškų schemą imtasi dėl to, kad buvo atlikti patikslinti miškų kadastriniai matavimai ir inventorizacijos duomenys.
Kai panaikinamas valstybinio miško statusas, žemės paskirtį, pasak specialistų, nustato ne miškininkai, o kitos institucijos.
„Mišku arba miško žeme galime vadinti tik tas teritorijas, kurios atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus. Asfaltuotos aikštelės, estrados niekur pasaulyje nelaikomos mišku“, – sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas.
Kai panaikinamas valstybinio miško statusas, žemės paskirtį, pasak specialistų, nustato ne miškininkai, o kitos institucijos.
V.Vaičiūnas pripažino, kad, kai žemė oficialiai pripažįstama mišku, statyba joje yra labai griežtai reglamentuojama. Be to, į valstybinės reikšmės miškus negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.
Savo atsiliepimus netrukus pateiks ir miesto savivaldybė. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė informavo, kad projektas šiuo metu svarstomas atskiruose savivaldybės skyriuose. Aplinkos apsaugos skyrius nepritaria, kad Ąžuolyno parko atskiriems sklypams būtų panaikintas valstybinio miško statusas.
„Ąžuolynas yra vientisas darinys. Jei dalis teritorijos neturės miško statuso, galima prognozuoti, kad ilgainiui šie plotai bus urbanizuoti. Miško žemėje to daryti negalima“, – sakė R.Savickienė.
„Ąžuolynas turi du statusus: tai ir miškas, ir parkas. Jeigu vieną statusą panaikins, aišku, apsauga sumažės. Pavyzdžiui, aptvertą teritoriją, kurioje Įrengtas tolimųjų metimų sektorius, bus galima privatizuoti (...). Mažajame ąžuolyne patrauklu būtų statyti individualių namų kvartalą“, – svarstė asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkė Audronė Didžgalvienė.
