Platina seną informaciją
Šią informaciją viena „Facebook“ vartotoja paskelbė pačioje balandžio pradžioje.
„COVID posėdyje „Pfizer“ direktorius pripažįsta, kad vakcina niekada nebuvo išbandyta, kad būtų išvengta perdavimo, – rašė ji. – „Skiepytis dėl kitų“ visada buvo melas. Vienintelis COVID-19 paso tikslas buvo priversti žmones pasiskiepyti.“
Trumpą įrašą ji baigė fraze: „Mes jums sakėme nuo pirmos dienos“.
Moteris nurodė, kad citavo Europos Parlamento (EP) nario Robo Rooso iš Nyderlandų įrašą socialiniame tinkle „Twitter“.
Kartu ji pasidalijo 2 min. trukmės vaizdo įrašu, kuriame kalba pats politikas. Įraše cituojama ir „Pfizer“ prezidentė tarptautinėms išsivysčiusioms rinkoms Janine Small.
Ši apie vakcinas kalbėjo pernai spalį vykusiuose klausymuose Europos Parlamente. Farmacijos milžinės atstovės atvaizdas iš posėdžio panaudotas kaip filmuko titulinis kadras.
Taigi „Facebook“ vartotoja, paskelbusi esą šokiruoti turinčią informaciją, greičiausiai net nepasidomėjo, ką platina. Apie vakcinas kalbėjo ne „Pfizer“ direktorius (kompanijos generalinis direktorius nuo 2019-ųjų sausio yra dr. Albertas Bourla). Gali būti, kad omeny turėtas vienas iš vadovų, bet, kaip matyti iš įrašo, komentarą pateikė ne vyras, o moteris.
Nuo atsakymo neišsisukinėjo
„Pfizer“ atstovė apie skiepų bandymus taip tikrai kalbėjo, tai buvo pernai spalį. Įraše galima išgirsti, kaip R.Roosas klausymuose J.Small pasiteiravo, ar prieš vakcinai nuo COVID-19 patenkant į rinką buvo tiriamas jos gebėjimas sustabdyti viruso plitimą.
Europarlamentaras paprašė tiesaus atsakymo, jei tai nebuvo daroma, arba testų rezultatų, jei buvo.
„Ne“, – šyptelėjusi atsakė J.Small. Anot jos, „tikrai reikėjo judėti mokslo greičiu“.
Taip pat skaitykite: Skandalą sukūrė iš to, kas seniai žinoma: „Pfizer“ netyrė, kaip skiepai stabdo virusą.
Komentarą apie šį atsakymą olandų politikas paskelbė savo paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“.
„Per klausymus dėl COVID-19 „Pfizer“ direktorius pripažino: niekada nebuvo tikrinta, kiek vakcinos užkirstų kelią infekcijos perdavimui, – jis rašė angliškoje paskyroje. – „Pasiskiepykite dėl kitų“ visada buvo melas. Vienintelis COVID-19 pažymėjimo tikslas: priversti žmones skiepytis.“
Kaip tik šiuos jo žodžius pacitavo „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Greta buvo pridėtas 2 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriuo ji taip pat pasidalijo.
R.Roosas prieš kamerą piktinosi, kad milijonai žmonių buvo skatinami vakcinuotis „dėl mito, kad tai darai dėl kitų“. Dabar esą paaiškėjo, kad „tai buvo pigus melas“.
Politiko komentaras anglų kalba iki šiol peržiūrėtas 13,8 mln. kartų, juo pasidalijo daugiau nei 180 tūkst. žmonių.
Pasipiktinimą atrėmė mokslininkai
Tuomet į olandų politiko paskelbtą informaciją sureagavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.
Mokslininkas patvirtino, kad vakcinos nuo COVID-19 bandymų metu nebuvo vertinta, kaip ji mažina viruso perdavimo galimybes.
„2020 m. gruodžio publikacijoje, kurioje pirmą kartą aprašomas „BioNTech“/„Pfizer“ vakcinos efektyvumas, nėra nieko minima apie vakcinos apsaugą nuo viruso platinimo“, – savo paskyroje „Facebook“ pažymėjo jis.
Po kelių savaičių „Pfizer“ atstovai, greičiausiai reaguodami į komentarus, kad vakcina per greitai buvo patvirtina skiepijimui, „Twitter“ vartotojams priminė, kad JAV Vaistų ir maisto administracija (FDA) ne patvirtino, tik išdavė leidimą naudoti „Comirnaty“, siekiant apsaugoti 16-mečius ir vyresnius asmenis nuo COVID-19.
2021 m. vasarį žurnalas „Nature“ pranešė, kad, skirtingai nuo kitų gamintojų, „Pfizer“/„BioNTech“ dar tik testuos, kiek efektyviai jų vakcina stabdo viruso perdavimą.
„Jei vakcina padeda tau kovoti su virusu, greičiausiai turi mažesnį viral load (angl. viruso kiekį), kas tiesiogiai siejasi su mažesniu perdavimu, – taip olandų politiko žodžius buvusio Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus dr. Sauliaus Čaplinsko, kuris taip pat pasidalijo jo įrašu, paskyroje „Facebook“ komentavo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. – O galimybių pasas, beje, atsiranda dar po keturių mėnesių.“
Kad vakcinos saugo ne tik nuo paties viruso, bet ir pristabdo jo plitimą, buvo pastebėta kiek vėliau, pradėjus gauti „realaus pasaulio“, nebe bandymų duomenis. M.Stankūnas paminėjo vieną Belgijoje atliktą tyrimą, kurio duomenys parodė, kad vakcinos iki 62 proc. sumažina viruso perdavimo riziką.
Taip pat skaitykite: „Neteisinga ir neetiška“: ekspertai atmeta galimybių paso lyginimą su nacių elgesiu.
Galimybių paso ir panašių dokumentų, kurie pandemijos metu tapo leidimu patekti į tam tikras viekas arba užsiimti tam tikra veikla, kritikai nuo pradžių piktinosi, esą vakcinuotis reikėjo vien dėl šių dokumentų, kuriuos kai kurie net lygino su nacių naudotu arijų pasu.
M.Stankūno teigimu, masinė vakcinacija vyko ir galimybių pasas imtas naudoti siaučiant SARS-CoV-2 delta atmainai.
Taip pat skaitykite: Nauja sąmokslo teorija: „Pfizer“ atstovė pripažino, kad vakcinos nestabdo ligos plitimo.
Tuomet buvo atlikta dar daugiau tyrimų, patvirtinančių, kad vakcinuoti asmenys turi mažesnę riziką platinti virusą. Mokslininkas paminėjo keletą jų: vykusius Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose.
Bet visuose tyrimuose buvo pabrėžiama, kad ši apsauga yra mažesnė nei alfa atmainos atveju, be to, ji gana greitai mažėja.
„Tad, mano nuomone, šis „Pfizer“ atstovės pasakymas atspindi žinių lygį pačioje vakcinacijos pradžioje, – pažymėjo M.Stankūnas. – Vėlesni moksliniai tyrimai parodė ir kitus galimus vakcinacijos privalumus mažinant viruso platinimą.“
Taigi R.Rooso paskelbtas komentaras be papildomo konteksto buvo klaidinantis. Kad tyrimai, kiek efektyviai „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina stabdo koronaviruso plitimą, nebuvo atliekami, žinota nuo pat vakcinacijos pradžios. Be to, tikslias išvadas apie tai buvo galima daryti remiantis realaus pasaulio, o ne bandymų duomenimis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
