„Kokia ji nuostabi, ta mūsų Šušvė! Štai kokių purių nėriniuotų blynų vėl prikepė“, – žavėjosi vasario 12 dieną nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidalijusi buvusiame vandens malūno pastate Kėdainių rajono įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Senas malūnas“ šeimininkė Lena Gaurilčikienė.
Pasak jos, „blynai“ susiformavo iš putų, bet yra tvirti – galima paimti į rankas.
„Jau kelintus metus vis įkeliu į feisbuką naujus Šušvės „blynų“ kadrus, bet kaskart atsiranda dar nemačiusių šio reiškinio. Nors ir mane jie kasmet naujai nudžiugina. Gera gyventi prie upės ir matyti ją visais metų laikais! Gamta nepakartojama menininkė!“, – pakalbinta 15min žurnalistės, teigė kėdainietė.
Paklausta, ar žino, kodėl būtent šioje vietoje – Barkūniškio dvaro malūno užtvankoje, susidaro tokie „blynai“, moteris paaiškino, kad dėl užutėkio, kur putotas vanduo grįžta ir sūkuriuoja. O jei naktį šąla, putos sluoksnis po sluoksnio susijungia į tokius apvalius blynelius ir sustingsta.
„Jie būna skirtingo dydžio, šįkart labai gražūs, nėriniuoti ir dideli. Tas grožis labai trapus, popiet blynų jau neliko, suvalgėme, – šyptelėjo L.Gaurilčikienė. – Šįryt, štai, upės užutekis pilnas putų, bet šalčio nebuvo ir blynų nėra.“
Anot jos, susidaro toks grožis ir kitose Lietuvos vietose, tereikia užutekio ir kad naktį pašaltų.
Internautai ėmė juokauti, kad gamta taip pasiruošė švęsti Užgavėnes – prisikepė blynų. Įspūdingas šaltuko menas sužavėjo ne vieną.
Tereikia šalčio, užuovėjos ir putų
Kaip paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika, tokie blyneliai/diskai/ratai susiformuoja, kai ledo, sniego ar sušalusių vandens putų gniutulas papuola į santykinai ramią gana sraunios upės atkarpą.
„Šioje užuovėjoje srovė viską lėtai suka ratu, kol pamažu dėl neigiamos oro temperatūros nuolat prišąla atplaukiančios vandens putos. Taip formuojasi nauji ledo sluoksniai. Galite gerai matyti savotiškas tokių ledo blynelių „rieves“, t. y. sluoksnelius. Kuo daugiau apsisukimų ir šalčio, tuo blyneliai susiformuoja didesni“, – teigė meteorologas.
Viskas ko, anot jo, reikia, norint sukurti tokį meną: šaltis, rami sraunios upės vagos atkarpa (užuovėja), putos.
„Šalia ten yra užtvanka ir akmenys, kurie sukelia tas natūralias putas. Jos nukeliauja į tą ramią vagos atkarpą ir tada jau sukimą lemianti srovė bei šaltis formuoja blynelius. Šioje vietoje jau ne pirmą kartą tokie ledo ratai būna stebimi“, – patikino G.Valaika.
Gamta „iškepa“ ir šakočių
Keletą dienų prieš – vasario 10-ąją, L.Gaurilčikienė pasidalijo dar kitokiu gamtos metu – po nakties Šušvė pasipuošė ledo karūna.
„O gal čia užuomina į lietuvišką šakotį?“, – klausė sodybos savininkė.
Vieni šiuos įspūdingus vaizdus suskubo pavadinti vandens šakočiais, kiti – ledo žvakutėmis ar šaltuko karūna.
