Mokesčių specialistai išsiaiškino, kad paskolos sandoriai vyko tarp susijusių ūkių. Jie vienas kitam dešimtimis tonų skolino bulves, nenurodydami nei kainos, nei sumos.
Įsigydavo bulves vienas iš kito paskutinėmis metų dienomis, taip siekdami padidinti tų metų bulvių savikainą.
Maža to, bulves į sąnaudas nurašydavo viršydami visas normas, neva pasodindami po 6 tonas hektare žemės, kai tuo tarpu sėklinių bulvių normos – nuo 3 iki 3,5 tonos hektarui.
„Metai iš metų šie trys ūkiai deklaruodavo veiklos nuostolį. Kontrolės veiksmų metu be paminėtų nustatytų negerovių, nedeklaruotų privačių poreikių, „nuostolingos“ veiklos pėdsakų teko ieškoti užsienyje“, – sako Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorė Rima Rasickienė.
Ji pridurdūrė, kad dėl užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos neliko nieko kito, kaip apskaityti kelis bulvių pardavimo sandorius. Viską suskaičiavus paaiškėjo, kad žemės ūkio individuali veikla, išskyrus vieneriusus metus, buvo pelninga ir apmokestinta beveik penktadaliu milijono eurų.