Nuotekų tinklus kemša ne tik rauginti kopūstai ar agurkai: randama ir drabužių, baldų

Jau niekas nebestebina

17-ka metų UAB „Kėdainių vandenys“ dirbančio Mindaugo Preikšos jau niekas nestebina. Miesto vandenvalos skyriaus vadovas sako, kad savo namuose žmonės į kanalizaciją meta viską, kas įlenda pro klozeto skylę.

„Žmonėms atrodo, kad drėgnas servetėles, higieninius paketus, prezervatyvus ar ausų krapštukus nuleisti į kanalizaciją yra normalu, juk tai maži daiktai, kurie nekenkia, nes viskas nubėga ir pradingsta.

Tačiau taip nėra, taip elgtis yra labai blogai, nes tokie daiktai kemša nuotekų tinklus, vamzdynais keliauja iki valymo įrenginių. Tokie daiktai turi keliauti į sąvartyną, o ne į nuotekų tinklus.

Vamzdynams labiausiai kenkia rauginti kopūstai ir agurkai. Jie veliasi, limpa ir labai kemša nuotekų tinklus

O randame mes visko: ir polietileno plėvelės, ir plastikinių maišelių, ir sauskelnių.

Atrodo ir patikėti sunku, tačiau randame ir apatinio trikotažo, ir striukių, įvairiausių drabužių“, – atviravo ilgametis darbuotojas.

Klozetas – ne šiukšliadėžė

Magistralinius nuotekų tinklus prižiūrintis meistras Stepas Jasudavičius sako, kad sunku paaiškinti gyventojams, jog klozetas – ne šiukšliadėžė.

„Mūsų tinklai labai kemšasi dėl į kanalizaciją pilamų įvairių maisto atliekų – nuo riebalų iki sugedusių, netinkamų vartoti maisto produktų.

Tarp kitko, vamzdynams labiausiai kenkia rauginti kopūstai ir agurkai. Jie veliasi, limpa ir labai kemša nuotekų tinklus“, – dėstė meistras.

Pasitaiko ir piktybinių

Gyventojai į nuotekų tinklus meta ne tik maisto atliekas, bet ir atsikrato įvairiais daiktais. Kas netelpa į klozetą, gyventojai sumeta į nuotekų šulinėlius.

„Į kanalizacijos šulinėlius nereikalingus daiktus sumeta piktybiniai asmenys. Kitaip tokio elgesio pavadinti negalima.

15min archyvo nuotr./„Kėdainių vandenų“ valymo įrenginiuose vanduo išvalomas taip, kad jį saugu išleisti į aplinką.

Miesto nuotekų tinkluose esame radę dalimis sulaužytą paspirtuką. Truputėlį atokiau nuo miesto – Pramonės rajone – esame radę baldų. Taip pat nuotekų tinkluose radome televizoriaus staliuką. Sunku ir suvokti, bet tokia realybė“, – atskleidžia S.Jasudavičius.

Sukelia avarijas

Pasitaiko atvejų, kuomet kanalizacijos tinklai užsikemša – vanduo gali imti plūsti iš kanalizacijos šulinėlių į paviršių.

„Kada užsikemša nuotekų tinklai – išgirstame priekaištų, nors juk ne mes juos užkemšame, o patys gyventojai, mesdami į kanalizaciją tai, ko negalima.

Bet kokiu atveju, mūsų žmonės reaguoja į gyventojų pranešimus, važiuoja, valo, tvarko.

Turime netgi specialų robotuką, kuris keliauja vamzdynais ir ieško kliuvinių.

Visas bėdas operatyviai sprendžiame, tačiau norėtume paprašyti ir gyventojų geranoriškumo, supratingumo. Prašome gerbti ne tik mūsų darbuotojų darbą, bet ir pačius save, savo kaimynus, nes juk sukeliame nepatogumų visiems“, – į kėdainiečius kreipėsi „Kėdainių vandenų“ direktorius Rimgaudas Praninskas.

Būtina atminti

„Kėdainių vandenų“ valymo įrenginiuose vanduo išvalomas taip, kad jį saugu išleisti į aplinką. Tam yra visos technologinės galimybės. Tačiau kuo mažiau nereikalingų atliekų pateks į nuotekų tinklus, tuo mažiau įvyks avarijų, tuo mažiau nepatogumų patirs gyventojai, o bendrovės darbas bus optimalesnis.

15min archyvo nuotr./ Į šiuos specialius konteinerius, esančius Kėdainių miesto vadenvaloje, patenka žmonių į kanalizaciją sumetamos smulkios atliekos.

„Prašome gyventojų į nuotekų tinklus nepilti kačių kraiko, nemesti plaukų, maisto likučių, aliejaus ar kitų riebių produktų.

Visiems nuotekų tinklams, net ir esantiems privačioje gyventojų nuosavybėje, labai kenkia netgi, atrodytų, ir tokie nekalti dalykai kaip kavos tirščiai, nuorūkos, tarpdančių siūlai.

Mes pagaliau turime suprasti, kad kanalizacija – ne šiukšliadėžė, o visos – net smulkiausios šiukšlės, turi keliauti į sąvartyną“, – apibendrino R. Praninskas.

Gresia atsakomybė

Deja, bet geranoriškai gyventojams ar įmonėms ne visada pavyksta išaiškinti reikalavimus. Teisės aktuose numatyta, kad už susidarančių biologinių atliekų, įskaitant riebalus, tvarkymo reikalavimų nevykdymą gali būti skiriami įspėjimai arba baudos.

Pirmą kartą nusižengusiems asmenims ji svyruoja nuo 60 iki 260 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 260 iki 1140 eurų. Pakartotinai nusižengus asmenims skiriama bauda gali būti nuo 290 iki 1 150 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 1 250 iki 4 350 eurų.