Į mokyklas iš viso jau sugrįžo apie 100 tūkst. mokinių, tačiau 220 tūkst. mokinių į mokyklas negrįžo ir, panašu, šiais mokslo metais nebegrįš.
„Tai tiesiog nepakartojama“, – ironizavo G.Sarafinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad švietime per pandemiją neliko lyderystės.
Mokyklų atidarymo ir mokinių sugrąžinimo klausimus Vyriausybė numetė Švietimo mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), ši permetė savivaldybėms, pastarosios – mokykloms, o šios problemą ėmė spręsti apklausų metodu.
„Taip paaiškėjo, kad mokiniai esą jau nebenori eiti į mokyklą, tačiau, ar kada nors mokiniai rodė didelį norą eiti į mokyklą?“ – klausė jis.
G.Sarafino teigimu, jei rugsėjį paklaustume mokinių, ar šie nori sugrįžti į klases, turbūt didžioji dalis pateiktų gausybę argumentų, kodėl nenori, tačiau tai savaime neturėtų būti rodiklis.
Tokiu atveju galima žengti žingsnį ir dar toliau, pavyzdžiui, paklausti gydytojų, ar jie norėtų grįžti į ligoninę ir polikliniką, o jei nenori, tegul lieka dirbti nuotoliniu būdu, situaciją pašiepė G.Sarafinas.
„Kitos valstybės nėra tokios originalios ir nesugalvoja tokių dalykų, kaip mes, – sarkastiškai sakė G.Sarafinas. – Ten, jeigu būna sušvelninamas karantinas, mokiniai ir mokytojai sugrįžta į mokyklas, o pas mus negrįžta. Keturis su puse mėnesio neleido sugrįžti Vyriausybė, o dabar mes patys nenorime grįžti ir negrįšime.“
Pasekmės didžiulės
Pasak G.Sarafino, su nuotolinio ugdymo pasekmėmis teks kovoti keletą metų. Kaip parodė bandomieji egzaminai ir atlikti universitetiniai tyrimai, mokinių žinios – prastos.
„Paaiškėjo, kad šiemet abiturientų brandos egzaminų rezultatais, panašu, kad nesidžiaugsime, – pažymėjo jis. – Drįsčiau prognozuoti, kad karantino pasekmes švietime mes srėbsime dar ilgai ir ne tik akademinių pasiekimų, bet ir savijautos, psichologinių problemų, socialinių veiksnių ir mokytojų nuovargio, perdegimo, tai yra jūra visokių problemų.“
Paaugliui pusė metų ant „sofos“ ir uždaroje erdvėje yra tiesiog „pražūtinga“, sakė jis. O būtent tai Lietuvoje šiais metais vaikai ir gavo.
Nebus kaltų
„Blogiausia, kad už tai, jog mes dabar jau ilgai murkdysimės švietimo liūne, kaltų ir atsakingų nebus, nors gal bus. Dėl to kaltas COVID-19, keli karantinai, bus neužmirštos ir apklausos tėvų, kad brangieji, jūs lyg ir nenorėjote grįžti“, – teigė jis.
Blogiausia, kad už tai, kad mes dabar jau ilgai murgdysimės švietimo liūne, kaltų ir atsakingų nebus.
Jeigu vaikai jausis psichologiškai sužlugdyti, pervargę, jų netenkins mokymo rezultatai, niekas atsakomybės esą neprisiims, kalta bus tik pandemija.
„Tokia išplauta atsakomybė yra labai palanki visiems tiems, kurie teoriškai ir praktiškai turėtų būti atsakingi už švietimo kokybę. Jos bent porą metų nebus iš ko pareikalauti“, – teigė jis.
Liūdniausia tai, kad skirtumai tarp mokinių tik didės, pažymėjo jis. Nes vieni tėvai kaip ir iki šiol turės galimybių mokiniams samdyti korepetitorius, o štai likusių žinių spragos tik augs.