Naujienas galite įkrauti patys portale ikrauk.lt arba pranešti ikrauk@15min.lt.
„Nesiekiau pažeminti ar įžeisti kleboną. Tik norėjau atkreipti dėmesį, jog alkoholizmas, kaip problema, yra išplitęs ir tuose visuomenės sluoksniuose, kurie pagal savo paskirtį turėtų būti pavyzdžiu dorai ir blaiviai gyvensenai. Mane, kaip jauną žmogų, šokiravo, kad kaime, kur religingumas yra didesnis nei didmiesčiuose, nei vietos žmonės, nei pats klebonas nemato nieko blogo sėsti kartu už vaišių stalo ir kilnoti alkoholio taureles. Paviešinusi šį atvejį tenorėjau konstatuoti, kad tam tikra visuomenės grupė turi alkoholio vartojimo problemų. Tad geriau tai viešai konstatuokime, o ne dangstykime, ir padėkime žmogui pačiam ar su visuomenės pagalba pripažinti savo ligą ir ją gydyti“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė anksčiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vyriausiaja specialiste dirbusi V.Liutkutė.
Žiniasklaidos priemonėms išplatintoje nuotraukoje Lazdijų rajono Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas 54 metų Vitas Eidukaitis nufotografuotas praėjusį šeštadienį Demeniškių kaime (Lazdijų rajonas) vykusios Demeniškių pradinės mokyklos įkūrimo 85-ioms metinėms paminėti skirtos šventės „Mūs pradžios mokykla – širdyje tik viena“ metu.
Mane šokiravo tai, kad kaime nei vietos žmonės, nei pats klebonas nemato nieko blogo sėsti kartu už vaišių stalo ir kilnoti alkoholio taureles.
Iš matomo vaizdo galima spręsti, jog klebonas vartoja alkoholį. Kartu viešai išplatinti ir kitų šventės dalyvių atvaizdai.
Parapijiečiai – už kleboną
Tuo tarpu šventės organizatoriai ir parapijiečiai sako apgailestaujantys dėl kilusio incidento ir tegalintys užjausti dvasininką dėl tokio šventės dalyvių „svetingumo“.
„Tikras „krikščioniškumas“: pakviesti kleboną, sodinti už stalo, pilti „šnapsą“, o vėliau dar paslapčiomis nufotografavus, visa tai paskleisti kaip didžiausią sensaciją. Gėda dėl tokio „svetingumo“ ir tokių apkalbinėtojų“, – ketvirtadienį sakė Seirijų seniūnijos seniūnė Česlova Šmulkštienė.
Seniūnė teigia per dvejus su trupučiu metų, kai į Seirijus buvo atkeltas naujasis klebonas V.Eidukaitis, į dideles draugystes su dvasininku nesuėjusi, tačiau iš to, ką mato pati ir girdi iš seniūnijos gyventojų, tegalinti pasakyti apie kleboną tik gerus žodžius.
„Išsilavinęs, protingas, atidus kiekvienam, labai nuoširdus, šiltas, veiklus, žmonių mylimas ir gerbiamas, niekada neatsisakęs padėti nei džiaugsme, nei bėdoj, išklausantis ir prisitaikantis ir prie įnoringiausių bažnyčios lankytojų, populiarus tarp gyventojų – visiška priešingybė anksčiau čia klebonavusiam dvasininkui“, – teigė vietos valdžios atstovė.
Organizatoriai jaučia gėdą
„Jei norėsi mušti, lazdą visuomet rasi. Renginyje dalyvavo apie du šimtus žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir parvykusių specialiai šia proga iš užsienio valstybių. Klebonas pasakė labai prasmingą pamokslą, pašventino atminimo lentą prie senosios mokyklos. Žmonės iki ašarų susigraudino, ir šiandien dar gaunu padėkas už surengtą susitikimą – kai kurie susitiko buvusius bendramokslius po pusšimčio metų. Nei vienas nepagalvojome nieko pikto, kai mandagumo vedini pakvietėme kleboną pietų. Apmaudu, kad betarpiškas klebono nuoširdumas kai kam pasirodė tik šokiruojantis lėbavimas užstalėje. Galime tik apgailestauti ir atsiprašyti klebono dėl šio įvykio“, – atsiduso kalbinta viena iš šventės organizatorių, Šlavantų seniūnijos seniūnė Julija Maziukienė.
Moteris sako nepažįstanti informaciją apie kleboną išplatinusios jaunos moters, juolab negalinti atsakyti, kaip ši atsidūrė šventės svečių tarpe.
Apmaudu, kad betarpiškas klebono nuoširdumas kai kam pasirodė tik šokiruojantis lėbavimas.
Pasak J.Maziukienės, vargu ar klebono mandagumą – neignoruoti šventės dalyvių kvietimo, reikėtų vertinti kaip neigiamą reiškinį. Moteris sakė pasipiktinusi išplatintame tekste parašytais teiginiais, esą klebonas gėrė vieną taurelę po kitos, o jo veido raudonis neva savaime liudijo apie esamą priklausomybę.
„Po renginio oficialiosios dalies klebonas mūsų suėjime pabuvo tik mandagiai – kokias penkiolika minučių, ir išskubėjo į kitas Mišias. Kada jis galėjo jau tiek gerti, kaip teigiama straipsnyje? Tą dieną klebonas iš viso laikė šešerias mišias – nuovargis ir krūvis net ir geriausios sveikatos žmogui būtų, o mūsų klebonas neseniai atlaikė sudėtingą kraujagyslių šuntavimo operaciją. Mažų mažiausiai nemandagu yra sieti žmogaus fizinę išvaizdą su įsivaizduojamom priklausomybėm.
Religija, bažnyčia, kunigas – tai tie dalykai, kurie svarbūs dvasine, ne medžiagine, materialiąja prasme. Mums, tikintiesiems, ypač vyresniojo amžiaus, yra ir smagu, ir, sakyčiau, garbė, jei klebonas – mūsų tarpe, o ne už šaltų šventoriaus tvorų. Jokiu būdu neteisinu besaikio alkoholio vartojimo – tai visuomenės rykštė, tačiau vertinti simbolinį prisėdimą prie stalo vien neigiama prasme – irgi nevertėjo“, – samprotavo viena iš renginio šeimininkių J.Maziukienė.
Klebonas: „Skaudu, ateityje nesilankysiu renginiuose“
Kaip gali jaustis žmogus, dvasininkas, atlikęs pareigą ir atsiliepęs į parapijiečių kvietimą ir vėliau apipiltas purvu, net neleidus paaiškinti ar apsiginti nuo kaltinimų?
„Kaip aš jaučiuosi? O kaip gali jaustis žmogus, dvasininkas, atlikęs pareigą ir atsiliepęs į parapijiečių kvietimą ir vėliau apipiltas purvu, net neleidus paaiškinti ar apsiginti nuo kaltinimų? Sunku ir skaudu. Vėliau visuomenė ir žurnalistai piktinasi, esą kunigai – uždari, nebendrauja. O kaip bendrauti, jei iš anksto tave žymi Kaino ženklu? Galime piktintis klebonu, kuris „lėbauja“ su parapijiečiais, galime piktintis, jei klebonas su jais nebendrauja. Tai kaip rasti tą visus tenkinsiantį aukso vidurį? Kažkodėl niekam „neužkliūva“, kai klebonas bažnytėlę tvarko, kai kviečiamas tuokia, laidoja. Myliu savo žmones, jie paprasti, šilti ir dzūkiškai nuoširdūs. Nelaikau širdy pykčio ir dėl tokio „išgarsinimo“, tik kartėlis ir pamoka širdy – ateityje teks atsisakyti bet kokių kvietimų, peržengiančių bažnyčios šventoriaus ribas“, – neslėpė klebonas V.Eidukaitis.
Kunigas sako kol kas nesulaukęs pylos ar pastabų iš bažnyčios vyresnybės: „Gal dar jų bus?“
O į klausimą, gal šventės viešnia tiesiog iš pavydo norėjusi pažeminti populiarų ir mėgstamą kleboną, V.Eidukaitis atsakė: „Nei aš jaunikis, nei politikas, nei karjeros kokios tikiuosi iš savo populiarumo, kad kaip koks mažvaikis reitingų vaikyčiausi.“
