„Tai įprasta praktika tokiose bylose“, – BNS sakė tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.
Jis patvirtino, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas daliai įtariamojo nekilnojamojo turto, jo vertės prokuratūra neskelbia. Esant tokiam apribojimui, savininkas negali parduoti ar nuomoti turto.
Prokuratūros sprendimą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K.Strupas skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, jis prokuroro nutarimą paliko galioti.
Vėliau K.Strupas su sutuoktine kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Šis teismas šią savaitę skundą atmetė, nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Chirurgas K.Strupas taip pat yra nušalintas nuo Santaros klinikų vadovo pareigų, jis taip pat skundė teismui nušalinimą.
Dėl nušalinimo K.Strupas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą. Šis sprendimo kol kas nepriėmė.
K.Strupas nuo Santaros klinikų vadovo pareigų yra nušalintas iki rugsėjo 20 dienos, tačiau kovą jis laimėjo konkursą į Pilvo chirurgijos centro vadovo pareigas.
K.Strupo paskyrimą į naujas pareigas esant dabartinei situacijai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė įvertino labai neigiamai.
Vasarį Santaros klinikas supurtė korupcijos tyrimas, įtarimai pateikti generaliniam įstaigos direktoriui K.Strupui ir dar bent dešimčiai asmenų.
STT vasarį paskelbė Santaros klinikose tirianti galimą kyšininkavimo mechanizmą, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio, jis užmaskuotas kaip parama.
BNS turimi dokumentai rodo, kad tokiu būdu K.Strupas įtariamas taręsis mažiausiai penkis kartus, Santaros klinikose vykstant viešiesiems pirkimams informacinių technologijų srityje.
K.Strupas įtariamas per ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį taręsis su įmonėmis, kad šios už laimėtus viešuosius pirkimus pervestų Santaros klinikoms galimai neteisėtą finansinį atlygį, užmaskuotą kaip paramą.
Teisėsauga pareiškė įtarimus ir R.Kizlaičiui bei keliems kitiems Santaros klinikų darbuotojams, privačių įmonių atstovams. Prokuratūra teigia, kad šiuo metu byloje ir daugiau nei dešimt įtariamųjų. Iš šių įtariamųjų keturi yra IT srities darbuotojai, jie taip pat nušalinti nuo pareigų.
K.Strupas ir R.Kizlaitis savo kaltę neigia.
Teisėsauga įtaria, kad Santaros klinikoms maždaug už pusę milijono eurų perkant daugiau nei 500 kompiuterių, kompiuterinę įrangą ir reikmenis K.Strupas per R.Kizlaitį dar iki viešojo konkurso laimėjimo galbūt susitarė su bendrovės „Atea“ atstovais dėl dviejų procentų paramos, skaičiuojamos nuo viešojo pirkimo sumos.
Prokurorai tiria įtarimus, kad, ligoninei perkant ugniasienę su programine įranga ir diegimo darbais maždaug už 150 tūkst. eurų, K.Strupas per pavaldinį galėjo susitarti su „Fortevento“ atstovu dėl 1,5 tūkst. eurų paramos.
K.Strupas taip pat įtariamas per Santaros klinikų darbuotoją susitaręs su „Fortevento“ atstovu dėl ne mažesnės nei 5 proc. nuo viešojo pirkimo vertės paramos, kai ligoninė beveik už 1,5 mln. eurų nuomojosi programinės įrangos licencijas.
