Panašių epizodų Pilaitėje pasitaiko. „Lietuvos ryto“ televizijai dešimtmetis berniukas iš šio Vilniaus rajono prisipažino, kad vienas vaikščioti jis bijo, nes buvo užpultas ir sumuštas jau kelerius metus čia siaučiančios gaujos. Kitas sakė matęs, kaip kažkoks paauglys prašinėja vaikų pinigų. Dar vieno vaiko tėvas pasakojo, kad jo sūnų prie namų užpuolė dviese, grasino, reikalavo atiduoti pinigus, galų gale atėmė 50 centų.
Policija: Pilaitėje vaikams saugu
Vilniaus policijos pareigūnai ramina: situacija suvaldyta, pilaitiškiai gali ramiai atsikvėpti. 15min perduotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskr. VPK) komentare teigiama, kad šiuo metu Pilaitės seniūnijoje vaikams yra saugu.
„Atsakomybėn patraukus nusikalsti linkusį paauglių grupelės lyderį, padėtis normalizavosi. Situacija dėl jūsų aprašomų, anksčiau buvusių įstatymų pažeidimų policijai yra žinoma, todėl Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. Penktajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. „Plėšimas“ 2 d.
Dėl nusikaltimų įvykdymo įtariamajam nepilnamečiui Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi skirta kardomoji priemonė – intensyvioji priežiūra.
Dėl šių nusikaltimų įvykdymo įtariamajam nepilnamečiui A.A. (duomenys pakeisti ir neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi skirta kardomoji priemonė – intensyvioji priežiūra, kardomosios priemonės – suėmimo – teisėjas neskyrė.
Nepilnametis A.A. yra policijos kontroliuojamas. Priimtas sprendimas sujungti visus epizodus dėl A.A. padarytų nusikalstamų veikų į vieną ikiteisminį tyrimą ir perduota tirti Vilniaus apskr. VPK specializuotam kriminalinės policijos padaliniui ir šis ikiteisminis tyrimas jau perduotas Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniajai tyrėjai“, – teigia Vilniaus policijos atstovai.
Apstumdė ir suaugusią moterį
Vis dėlto tėvų nerimas nesumažėjo. Kaip 15min pasakojo Pilaitėje gyvenanti Rasa (tai netikras moters vardas, baimindamasi dėl sūnaus ji prašė tikrojo vardo ir pavardės neatskleisti), kartais net baisoka vaiką į lauką išleisti. Ir pati turėjo nemalonų susidūrimą su agresyvokai nusiteikusiais paaugliais, kurie norėjo įsmukti į jos namų laiptinę: „Kai neleidau, pasiūlydama per telefonspynę susisiekti su tuo butu, kurio jiems reikia, buvau apstumdyta.“
Kaimynai pasikalba, kad keistų atsitiktinumų pasitaikė ir dėl kitų įvykių, tarkim, paaugliai stoviniavo prie vieno namo rūsio durų, kažkas sugadino jo spyną ir tą pačią naktį rūsiai buvo apvogti. Kaltinti niekas nieko neskuba, nes už rankos nepagavo, tačiau pamąstymų pilaitiškiams kyla visokių. Kaip ir dėl bent kelių pastaruoju metu nuplėštų automobilių ženkliukų – kaimynai tarpusavyje diskutavo, kam jų galėjo prireikti.
Dingsta ir dviračiai, mamos vienos kitas įspėja nepalikti vaikų vežimėlių laiptinėse, nes kažkas vaikšto, tikrina, knisasi.
Garsiai pastaruoju metu nuskambėjusios istorijos, kad vos 14-os metų paauglys su keliais panašaus amžiaus draugais puldinėjo kitus pilaitiškius, Rasai žinomos. Jos teigimu, daugeliui, gyvenančių Pilaitėje, ne paslaptis ir tai, kas yra šie paaugliai. Vieni juos pažįsta, kitų vaikai su jais mokėsi ar mokosi su jų šeimų nariais, giminaičiais.
Gal pagalbos reikia patiems?
Kitus skriaudžiantys paaugliai ir patys dar labai jauni, todėl Rasa su kitomis pažįstamomis mamomis nusprendė pasidomėti, ar kas nors rūpinasi šiais vaikais ne vien policiją iškviesdamas. Tai yra, ar šie vaikai, jų tėvai, šeimos sulaukia kokios nors specialistų pagalbos. Tarkim, vaiko teisių specialistų.
Gal tiems vaikams patiems pagalbos reikia ar šeimai?
„Gal tiems vaikams patiems pagalbos reikia ar šeimai. Viena mama susisiekė su vaiko teisių specialistais, tačiau išgirdo, kad tarnyba neturi pareiškimo, todėl informaciją jie tik spaudoje paskaito – policija jiems nieko neperduoda. Todėl jie esą nieko negali daryti“, – neslėpdama nuostabos kalbėjo moteris.
Rasa teigė negalinti patikėti, kad išties policija, turėdama informacijos apie paauglių siautėjimą, su niekuo šita informacija nesidalija. O gal specialistai ir patys turėtų domėtis tokiais garsiai nuskambančiais atvejais.
Kaip 15min informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nėra taip, kad policijos pareigūnai niekam neperduoda informacijos apie nusižengti linkusius mažamečius ar nepilnamečius.
„Policijos pareigūnai informacija apie paauglius pasidalija su socialiniais darbuotojais, dirbančiais Vilniaus miesto savivaldybėje. Šių dviejų institucijų pareigūnai rūpinasi, kad šie vaikai socializuotųsi: jiems pasiūlomi nemokami būreliai, dienos centrai ir pan.“, – teigia tarnyba.
Baudžiami – nuo 14 metų
Pagal Lietuvos įstatymus, mažamečiais laikomi asmenys iki 14 metų, o nuo 14 iki 18 metų – nepilnamečiais. Mažamečiams įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės, tačiau jau nuo 14 metų asmenims tenka atsakyti už tam tikras nusikalstamas veikas (pvz., nužudymas, išžaginimas, vagystė, plėšimas ir kt.).
Jaunesniems gali būti taikomos auklėjamojo ar kitokio pobūdžio priemonės. Už visas padarytas nusikalstamas veikas (nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą) nepilnamečiai atsako sulaukę 16-os.
„Informacija apie tokius nepilnamečius, kuriems baudžiamuosiuose įstatymuose nėra numatyta atsakomybė, perduodama savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės organizuoja vaiko gerovės komisijos posėdžius, kuriuose sprendžia, kokias priemones taikyti šiems vaikams.
Asmeniui, kuriam iki Baudžiamajame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję 14 metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės: įspėjimas; turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones“, – savo komentare 15min aiškino Policijos departamento atstovai.
Didžiausia rizikos asmenų grupė tarp nepilnamečių yra 16–18 metų amžiaus vaikinai.
Policijos departamentas taip pat pateikė duomenis, kad analizuojant duomenis apie registruotus nepilnamečius įtariamus/kaltinamus pagal amžiaus grupes nuo 14 metų iki 18 metų, pastaraisiais metais buvo stebimas tendencingas tolygus mažėjimas visose amžiaus grupėse, išskyrus 15–17 metų amžiaus grupę – čia matomas nedidelis tokių asmenų skaičiaus augimas.
Nusikalsti linkę berniukai
„Vertinant nepilnamečių, įtariamų/kaltinamų nusikaltimų padarymu, pagal amžiaus grupes ir pagal lyties požymį duomenis, konstatuotina, kad didžiausia rizikos asmenų grupė tarp nepilnamečių yra 16–18 metų amžiaus vaikinai. Lyginant statistinių duomenų pokyčius, stebimas nežymus nepilnamečių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas grupės (bendrininkų ar organizuotos grupės) sudėtyje, tendencijos mažėjimas, dėl ko darytina išvada, kad padaugėjo nepilnamečių, pavieniui darančių nusikalstamas veikas.
Daugiausia nepilnamečių, įtariamų/kaltinamų nusikalstamų veikų padarymu, registruojama dėl vagysčių, viešosios tvarkos pažeidimų, plėšimų, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, disponavimo narkotikais, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, turto sunaikinimo. Visos paminėtos nusikalstamos veikos yra tyčinės“, – duomenis pateikė Policijos departamentas.
O skaičiai yra tokie: 2017 m. nepilnamečių (iki 18 metų), įtariamų padarius nusikalstamas veikas, buvo 1653, 2018 m. jau kiek mažiau – 1256.
Už vaikų nusižengimus tenka atsakyti tėvams. Jiems gali būti skiriami įspėjimai, baudos, įpareigojimai dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
„Pažymėtina, kad visais atvejais taikytina baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio – kraštutinė priemonė, kai kitomis, švelnesnėmis, priemonėmis negalima pasiekti norimo rezultato (pvz., sudrausminti nusikalsti linkusį nepilnametį taikant administracinę atsakomybę).
Labai svarbu suprasti, kad kalbant apie vaikus, svarbi yra kompleksinė šviečiamoji, auklėjamoji, ugdomoji, prevencinė bei užimtumą skatinanti veikla su vaikais bei visokeriopa pagalba jiems, siekiant sumažinti ar eliminuoti galimą ne tik linkusių nusikalsti, bet ir žingeidžių, norinčių išmėginti naujoves, nepilnamečių asmenų delinkventinį elgesį“, – teigė Policijos departamento atstovai.
Gelbėti bando visus
Paskutiniai policijos pareigūnų sakiniai skamba gražiai. Tačiau realybė yra gerokai niūresnė. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis patvirtino, kad informacija apie tokius paauglius, linkusius nusikalsti, savivaldybėje gaunama ir tuomet ieškoma priemonių, kaip galima padėti ir vaikui, ir šeimai.
Kalbant apie Pilaitės situaciją, apie nusižengti linkusį paauglį specialistams yra žinoma jau ne vienerius metus. Konkrečių duomenų apie situacijas atskleisti negalima. Tačiau Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrius visais atvejais skiria tokiems nepilnamečiams apsilankymus pas psichologus, įpareigoja vaiką mokytis, teikia rekomendacijas tėvams, įtraukia kitas institucijas į bendrą darbą su tokiais vaikais, rekomenduoja jiems dalyvauti neformaliojo švietimo programose.
Tačiau tai kai kuriais atvejais sistema, pripažino P.Poderskis, neveikia, nusižengimai dažnėja, tad suėjus 14-ai metų, kaip sakė Vilniaus policijos atstovai, būna skiriamos ir kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra: nurodytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, laikytis nustatytos dienotvarkės, privalomai dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir pan.
Savivaldybė vis dėlto mėgina ieškoti vis daugiau pagalbos būdų. Anot P.Poderskio, idėjų, kaip padėti tokiems vaikams, paaugliams laukiama ir iš visuomenės, jas pateikti galima ir el.paštu vilkiukai@vilnius.lt.
Mechanizmas nesuveikia
Kadenciją baigiantis Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas pripažįsta: atvejų, kai sunku sutramdyti nusižengti linkusius paauglius, yra ne vienas, imamasi priemonių, tačiau mechanizmas iki galo nesuveikia ir rezultatai netenkina. O priežasčių, kodėl taip nutinka, yra visokių.
Čia yra visa grandinė įvykių ir nesėkmių. Pradedant nuo emocinių ir raidos sutrikimų ir baigiant turimų instrumentų neefektyvumu, – sakė G.Paluckas.
„Pirmiausia, po policijos reformos neliko nei vietinio įgaliotinio, nei nepilnamečių inspektorių. Dabar visi pareigūnai dirba viską. Kitas dalykas – pertvarkyti vaiko teisių apsaugos skyriai ir tarnybos tik pusiau sukomplektuotos, jų atstovai į Vaiko gerovės komisijas ir Atvejo vadybos darbo grupes kartais ateina, kartais ne. Trečia, vaiko raidos ir psichologiniai sutrikimai iš esmės nėra gydomi.
Čia yra visa grandinė įvykių ir nesėkmių. Pradedant nuo emocinių ir raidos sutrikimų, kuriems gali įtakos turėti daug veiksnių, kurie nėra tinkamai sprendžiami, ir baigiant turimų instrumentų neefektyvumu“, – kalbėjo G.Paluckas.
Jo teigimu, vaikui ėmus netinkamai elgtis paaiškėjo, kad Vaiko raidos centre eilės, privačios psichologų konsultacijos kainuoja pinigus, o ir tėvai ne visi motyvuoti. „Dėl to po kurio laiko paauglys gali linkti į didesnius nusižengimus, pradedama svarstyti apie Socializacijos centrą ir t.t.“, – sakė vicemeras.
Ką reikėtų daryti, kad situacija pasikeistų? G.Paluckas mano, jog pirmiausia būtina tarpministerinė darbo grupė, kurioje susirinkę specialistai iš įvairių sričių imtųsi ieškoti būdų tą visą pagalbos mechanizmą sudėlioti taip, kad tai būtų efektyvu. Nepamirštant ir pagalbos šių „sunkių“ paauglių tėvams – šie irgi neretai jaučiasi bejėgiai.
