Susirūpino latviai
Informacija apie druskos sudėtį pastaruoju metu imta aktyviai platinti Latvijoje.
„Užtenka tylėti, man – šokas… Su šita druska išviriau sūrymą mėsai, išėjo baisios pilkos gleivės, to dar nebuvo, tad pradėjau tyrinėti.
Skaitykite patys! Vartokite „sveiką“! Ir patys išstudijuokite, kas yra maisto priedas E536“, – toks įrašas latvių kalba prieš kelias savaites atsirado „Facebook“ puslapyje „Slepenais pircējs / Mystery Shoppers“ (latv. ir angl. „Slapti pirkėjai“).
Pabaigoje pridėta nuoroda į taip pat latvišką tekstą pavadinimu „Kalio ferocianidas (E536): poveikis organizmui“.
Tinklalapyje „Food and Recipes“ rašoma: „Kalio ferocianidas (E536) yra pavojingas priedas, kurio naudojimas maisto pramonėje yra uždraustas keliose šalyse.
Pas mus ji dažniausiai dedama į įprastą valgomąją druską kaip lipnumą stabdantis komponentas, neleidžiantis susidaryti gumulams. <…>
Natūrali šviežia druska yra pilkšvos spalvos, kuri daugeliui gali pasirodyti negraži, „nešvari“. Pridėjus E536, druska tampa daug ryškesnė ir ryškesnė, kas leidžia šį gana pigų produktą parduoti išpūstomis kainomis.“
Vienas teksto skyrelis pavadintas „Koks yra E-536 pavojus?“ Jo ekrano nuotrauka pridėta prie įrašo „Facebook“ puslapyje.
„Manome, kad skaitytojams nereikia aiškinti, koks yra kalio cianido kiekis, – teigiama jame. – Priklausomai nuo gamybos metodo, jau toksiškas E536 prie angliavandenilio rūgšties gali sudaryti papildomų cianidų.“
Atkreiptas dėmesys, kad Rusijoje leidžiama naudoti šį priedą, tačiau jo kiekis produkte reguliuojamas. Valgomojoje druskoje esą gali būti iki 20 miligramų viename kilograme druskos. „Tačiau net ir tokiomis dozėmis E536 gali padaryti negrįžtamą žalą organizmui“, – daroma išvada.
Ji nepagrindžiama jokiais moksliniais tyrimais ar kitais įrodymais, tik galiausiai apibendrinta: „Faktas, kad visos medžiagos, kurių pavadinime yra cianido dalelė, yra tikrai pavojingos“.
Bet išvardytos ligos, kurias tariamai gali sukelti kalio ferocianidas: virškinamojo trakto, kepenų ir tulžies pūslės, limfinės sistemos. Taip pat – odos problemas, nervų sistemos sutrikimus, sunkią viso kūno intoksikaciją.
Tą pačią dieną vienas „Twitter“ vartotojas irgi paskelbė įrašą apie druską: „Gyvename laikais, kai po paslaptingų mutacijų druskos formulė pasikeitė ir nebėra tiesiog natrio chloridas (NaCl), bet buvo pridėta žiurknuodžių. Kažkas mus labai myli!“
Minėto įrašo „Facebook“ autorystė priskirta kažkokiai Inesei D. Jos pasipiktinimas aprašytas ir tinklalapyje „Tauta runa“ (latv. „Žmonių kalbos“). Čia pacituotas ne tik visas jos įrašas, bet ir poros kitų moterų nuomonė.
Siūlų galai – Rusijoje?
Nors tekstai skiriasi, jie iliustruoti tomis pačiomis nuotraukomis: teksto apie kalio ferocianido žalą, valgomosios druskos pakelio su lietuviška etikete ir ant jo atspausdintos informacijos apie sudėtį.
Čia lietuvių, latvių ir estų kalbomis nurodyta, kad valgomąją akmens druską sudaro NaCl (ne mažiau kaip 97,5 proc.) ir lipnumą reguliuojanti medžiaga E536 (ne daugiau kaip 10 mg).
Kilmės šalimi nurodyta Ukraina, bet ant daugeliui tikriausiai matyto pakelio pavadinimas užrašytas lietuviškai.
Komentarai, esą ši druska dėl joje esančio kalio ferocianido pavojinga sveikatai, neteisingi – jų autoriai arba, kliaudamiesi abejotinuose šaltiniuose pamatyta informacija, nesąmoningai klaidina, arba tikslingai meluoja.
Juoba kad nenurodyta nei minėtos Inesės pavardė, nei pateikta nuoroda į jos paskyrą. Neaiškus ir cituoto teksto, beje, iš receptus ir informaciją apie maistą, o ne medicinai skirto puslapio, autorius. Tvirtinimai socialiniuose tinkluose yra nepagrįsti tyrimais, specialistų išvadomis, bet ir apskritai prieštarauja mokslinei literatūrai.
Latvijos faktų tikrintojai iš „Re:Baltica“ atkreipė dėmesį, kad cituota publikacija apie kalio ferocianido žalą parašytas klaidinga latvių kalba.
Dėl nepaaiškintos priežasties pacituotas E536 naudojimas Rusijoje, ne Latvijoje ar Europos Sąjungoje (ES) – tai būtų kur kas aktualiau. Tai galimai rodo, kad tekstas tėra įrašo kurioje nors rusiškoje svetainėje vertimas, pasitelkus automatinio vertimo programą.
Panašių įrašų rusų kalba apie tariamai nuodingus priedus druskoje jau buvo galima rasti prieš keletą metų.
Priedai leistini
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, visų rūšių valgomosios druskos – jūros, joduotos, rožinės Himalajų, pilkosios ir kitų – pagrindinės sudedamosios dalys yra natris ir chloras (iki 97-99 proc). Reiškia, likusius 1-3 proc. sudaro kitos medžiagos.
ES ir minėtas, ir kiti ferocianidai (E535 – sodos, E538 – kalcio) oficialiai pripažinti saugiais, juos leidžiama dėti į druską ir druskos pakaitalus, taip saugant kristalus nuo sulipimo. Kaip ir Rusijoje, didžiausia leistina koncentracija yra 20 mg viename kilograme produkto.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) prieš penkerius metus, remdamasi akademiniais tyrimais, iš naujo įvertino šių maisto priedų saugą.
Buvo padaryta išvada, kad ferocianidai nesikaupia žmogaus organizme ir daugiau nei 99 proc. jų medžiagų pasišalina su išmatomis: „Ferocianidų Įsisavinimas yra menkas ir žmogaus kūne nesikaupia“, – rašoma agentūros išvadose.
Nesama pagrindo manyti, kad nedideliais kiekiais suvartojamos šios medžiagos turi neigiamo poveikio sveikatai, pavyzdžiui, vėžio ląstelių susidarymui ar vaisiaus vystymuisi.
Pagrindinis organas, kurį gali paveikti ferocianidai, yra inkstai, tačiau, kaip pabrėžia EFSA, ferocianidai kenksmingi tik labai didelėmis dozėmis.
Dvejus metus trukęs tyrimas padarė išvadą, kad žiurkės, per dieną suvartojusios 4,4-6,2 mg natrio ferocianido kilogramui, patyrė inkstų pažeidimą.
Pagal šią proporciją, 70 kg sveriančio žmogaus inkstai būtų pažeisti per dieną suvartojus 308-434 mg ferocianido arba daugiau nei 30 kg tokios druskos, kuri matoma platinamose nuotraukose (bet tokiu atveju mirtinas būtų vien pats druskos kiekis).
Dauguma bandymų buvo atlikti su gyvūnais. Nors šių organizmai daugeliu aspektų panašūs į mūsų, toli gražu ne visų tyrimų rezultatus galima be išlygų pritaikyti žmonėms.
Kai kurias medžiagas žmogaus organizmas įsisavina kitaip arba kitu greičiu. Teigiama, esą net jų atlikimo kokybė kartais būna prastesnė.
EFSA ataskaitoje neužsiminta apie ferocianidų įtaką minėtoms sveikatos problemoms. Medžiagos apie tai neranda ir akademinės literatūros paieškos įrankis „Google Scholar“.
Į organizmą nepatenka
„Food and Recipes“ teksto teiginys, esą visos medžiagos, kurių pavadinime minimas cianidas, pavojingos, nėra teisingas.
Cianidas yra greitai veikianti medžiaga, kuri nuo seno žinoma kaip nuodas. Pirmą kartą vandenilio cianidas dar 1786 m. buvo išskirtas iš Karaliaučiaus mėlio – mėlyno su žaliais atspalviais pigmento, po kelerių metų – iš migdolų. Taigi kai kuriuose maisto produktuose jis gali išsiskirti natūraliai.
Kaip nuodas cianidas buvo naudojamas masinėms žmogžudystėms ir savižudybėms. Antrojo pasaulinio karo metu naciai jį naudojo dujų kamerose.
Kai kurie cianido junginiai yra labai pavojingi. Dėl jų ląstelės nustoja gaminti energiją ir miršta. Žmogui simptomai gali pasireikšti vos per minutę po nuodingos medžiagos įkvėpimo ir per kelias minutes po cianido nurijimo.
Apsinuodijęs žmogus greitai gali pajusti galvos skausmą ar svaigimą, sumišimą, jam gali išsiplėsti vyzdžiai. Tai pasireiškia dėl audinių hipoksijos – deguonies trūkumo. Gali išsivystyti traukuliai ir koma, padažnėti kvėpavimas ar širdies susitraukimai, sutrikti kvėpavimas, nukristi kraujo spaudimas.
Kitaip tariant, jei į druską būtų pridėta nuodingos medžiagos, suvalgius pasūdyto maisto turėtų pasireikšti tokie ar panašūs simptomai.
Tačiau, skirtingai nuo daugelio kitų cianido turinčių junginių, ferocianidai yra stabilūs. Jiems patekus į organizmą cianidas neišsiskiria.
„Nereikia bijoti ferocianido, nes jame esantis cianidas yra tvirtai susijungęs su geležies atomu, kuris neleidžia jam išsiskirti organizme, – pabrėžia Kanados McGillo universiteto Mokslo ir visuomenės biuras. – Ir net jei jis išsiskirtų, tai neturėtų reikšmės, nes kiekis yra per mažas, kad padarytų žalos. Jau nekalbant apie tai, kad pats ferocianidas yra visiškai netoksiškas.“
„Ferocianidas yra veiksmingiausia iš lipnumą stabdančių medžiagų. Taigi tikrai, nesijaudinkite dėl to“, – pabrėžė universiteto atstovai.
Taigi internete platinami teiginiai, kad druskoje esama pavojingo priedo, kurio pavadinimas tiesiog sutampa su tikrai nuodingos medžiagos, nereiškia, kad šis produktas yra kenksmingas. Kaip rodo tyrimai, E536 ir kiti ferocianidai leistinomis nedidelėmis dozėmis nėra pavojingi sveikatai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
