2021 05 27

Interneto melagieną apie skiepus perkėlė į laikraštį: skelbia mirties nuosprendį

Socialinių tinklų vartotojai ėmė platinti nuotrauką, kurioje užfiksuotas „Laisvame laikraštyje“ publikuotas straipsnis. Jame skleidžiama populiari dezinformacija apie tariamą vakcinų žalą. Mokslų daktaru pristatomas Geertas Vanden Bossche iš tiesų šį laipsnį įgijo veterinarijoje, o jo teiginius ne kartą paneigė mokslininkai.
Kioskas
Kioskas / Claudio Schwarz Purzlbaum nuotr./ Unsplash nuotr.

„Vakcinuotiems padėti nebeįmanoma“ – taip skambiai pavadintas „Laisvo laikraščio“ straipsnis, kuriame atkartojama garsaus koronaviruso neigėjo G.Vanden Bossche sukurta melagiena.

Olandijos virusologu ir mokslų daktaru straipsnyje įvardijamas specialistas, save vadina dar ir vakcinų ekspertu, tačiau iš tiesų jis – diplomuotas veterinarijos gydytojas.

COVID-19 pandemijos metu G.Vanden Bossche itin išpopuliarėjo tarp koronaviruso neigėjų ir skiepų priešininkų.

Jis ne kartą skleidė mokslinio pagrindo neturinčius pareiškimus apie skiepų žalą.

„Olandijos virusologas, mokslų daktaras Gaert Vanden Bossche, dirbęs didžiausiose farmacijos įmonėse, stebisi, kodėl jo kolegos nutarė tylėti ir pasidavė „laisvės pavasario“ nuotaikoms – „masinis vakcinavimas sunaikins žmoniją“. Viskas paprasta – naujoji COVID-19 vakcina sunaikina žmogaus imuninę sistemą, nes ji skirta atpažinti tik COVID-19 virusą ir yra labai agresyvi“, – rašoma publikacijoje.

„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

G.Vanden Bossche balandį paskelbė atvirą laišką Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), aiškindamas, kad vakcinos turės įtakos atsirandant naujoms, „supergalingoms“ viruso mutacijoms.

Laišką ėmė platinti prokremliška Rusijos žiniasklaidos priemonė „Russia today“.

Natūralus procesas

Mokslininkai G.Vanden Bossche laiške išdėstytus argumentus paneigė – virusų atmainos atsiranda ne dėl vakcinų.

Kaskart, kai SARS-CoV-2 virusas pasidaugina žmogaus ląstelėse, atsiranda nedidelių genomo pokyčių galimybė.

Daugelis šių pokyčių yra nepastebimi ir neturi įtakos viruso savybėms, tačiau kai kurie gali pakeisti jo elgesį.

Ši laipsniško genetinio pokyčio savybė yra neišvengiama ir būdinga ne tik virusams, bet ir visiems gyviems organizmams, tik virusų dauginimosi greitis leidžia jiems gana greitai keistis.

Vakcinos nuo COVID-19 ligos padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo koronaviruso, nerizikuojant patekti į ligoninę ar mirti.

Skiepai nuo COVID-19 yra labiau prognozuojami, todėl saugiau skiepytis, nei imunitetą įgyti persirgus.

„Superviruso“ nesukurs

„Tie natūralūs antikūnai, kurie skirti kovoti su bet kokia viruso mutacija, jie sunaikinami. Todėl visi, kurie yra paskiepyti, yra siaubingoje bėdoje – juos užpuls viruso mutacijos ir jų kūnai nebegalės gintis. Mes kalbame apie skerdynes, kokių dar nesame matę“, – cituojamas G.Vanden Bossche.

„Naujosios Anglijos medicinos žurnale“ publikuotas Izraelio sveikatos ministerijos tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių, parodė aukštą vakcinų efektyvumą. Tyrimo metu mokslininkai neaptiko jokių įrodymų, kad dėl vakcinacijos galėtų atsirasti naujų koronaviruso atmainų.

Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimas parodė, kad vakcinos efektyviai apsaugo užsikrėtusių koronavirusu asmenų namiškius net artimo kontakto metu o tai – užkerta kelią virusui plisti.

123RF.com nuotr./Vakcina nuo koronaviruso
123RF.com nuotr./Vakcina nuo koronaviruso

Mokslo žurnale „The Lancet“ publikuotame straipsnyje nurodoma, kad vakcinos efektyvios ir prieš naujas koronaviruso atmainas.

Dauguma skiepų (turima įrodymų, kad ir vakcinos nuo COVID-19, net besimptomio sirgimo ar atmainų atvejais) apsaugo nuo viruso perdavimo kitam žmogui.

Net neužkirtus kelio visiems viruso perdavimams, atrodo, kad vakcinos gerokai sutrumpina grandinę.

Grėsmingi pareiškimai

„Visi asmenys, kuriems yra įšvirkšta vakcina, dabar yra legaliai modifikuoti organizmai. Taip yra todėl, kad viruso mRNR dabar jūsų kūne. Dar neaišku ar ta mRNR integruojasi į genus t.y. žmogaus chromosomas. Bet iš esmės, ši struktūra turi integruotis į genus ir štai kodėl tai taip gilu. Todėl mums reikia žinoti, kaip ta mRNR keičia genus, ir jeigu taip, tai reiškia, kad jūsų vaikai bus genetiškai modifikuoti. Kelio atgal nebėra – jeigu pasiskiepijote, tai viskas“, – veterinarijos specialisto prognozes pateikia leidinys.

Vakcinoje esanti informacinė RNR, arba iRNR moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką.

Įraše naudojamas angliškas terminas „mRNA“ (angl. messenger RNA). Ši raidžių kombinacija lietuviškai verčiama „informacinė ribonukleino rūgštis“ arba iRNR.

Dėl iRNR, po vakcinacijos žmogui užsikrėtus COVID-19, jo imuninė sistema atpažįsta viruso spyglio baltymą ir ima gaminti antikūnus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

Siekdama išaiškinti situaciją ir visuomenei pateikti moksliškai patvirtintą informaciją, Europos žmogaus genetikos draugija (ESHG) informuoja, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių įtarimus, kad mRNR vakcinos gali pakeisti DNR.

„Skiepo metu, į žmogaus organizmą įvedamos molekules, dėl kurių ląstelėse susidaro nekenksmingi maži viruso fragmentai. Vakcina ląstelėse sukelia tam tikrų uždegimo požymių, kurie stipriai suaktyvina imuninę sistemą ir sukuria atsaką į virusą.

Tokiu būdu žmogaus organizmas užprogramuojamas greičiau ir aktyviau reaguoti į užkratą įvykus realiam kontaktui su COVID-19 virusu“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas genetikas profesorius Algirdas Utkus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Utkus
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algirdas Utkus

Vakcinacija apsaugo nuo sunkių COVID-19 formų, įskaitant galimas viruso komplikacijas.

Individuali žmogaus genetinė struktūra (DNR) po vakcinacijos lieka nepakitusi.

Ląstelėse esanti mRNR labai greitai suyra ir negali pati savarankiškai daugintis.

Taigi mRNR fragmentas negali susijungti ar tiesiogiai integruotis su paties žmogaus natūralia DNR.

Spalvinga biografija

G.Vanden Bossche yra apsigynęs disertacijas veterinarijos ir virusologijos srityse.

Kuriam laikui jis buvo perėjęs į farmacijos pramonę, skelbia prisidėjęs prie skiepų kūrimo tokiose kompanijose, kaip „GlaxoSmithKline“, „Novartis“, „Solvay“.

Jis studijavo ir dirbo įvairiuose Belgijos ir kitų šalių universitetuose bei mokslo institutuose, bet jo akademinės publikacijos baigėsi 1995 metais.

Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Geertas Vandenas Bossche
Ekrano nuotr. iš „YouTube“/Geertas Vandenas Bossche

Vėliau buvo paskelbtas tik vienas straipsnis (2017-aisiais), kuriame pristatyta minėta idėja dėl NK ląstelių.

Straipsnis pasirodė leidybinės grupės „OMICS Group Inc” žurnale.

Ši grupė vadinama grobuoniška (angl. predator) nes publikuoja nepatikrintus mokslinius darbus už atlygį iš autorių.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų