Ieškinys pateiktas Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio ir Apolinaro Juozo Povilaičio artimųjų vardu.
Ieškinyje nurodoma, kad M.Gorbačiovas būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadu 1991 m. sausio 11-13 dienomis nesiėmė priemonių užkirsti kelią kariuomenės vykdomiems nusikaltimams.
Teisingumo paieškos
Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovą nuteisė dešimtis buvusių sovietų pareigūnų ir kariškių. Jie pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimus žmoniškumui, įvertinus jų vaidmenį sovietų agresijoje. Dauguma iš jų nuteisti už akių.
Byloje nuteistas vėliau miręs tuometinis sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, tačiau kaltinimai M.Gorbačiovui niekada nebuvo pateikti. Lietuvos teisėsauga skelbė, kad Rusija atmetė Lietuvos prašymą M.Gorbačiovą apklausti byloje.
R.Povilaitis ilgą laiką siekė, kad Lietuvos prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą paties M.Gorbačiovo atžvilgiu.
„Apeinant, nepaliečiant aukščiausios grandies vado, teisingumas yra nepilnas", – 15min sakė R.Povilaitis
Pasak jo, akivaizdu, kad dvi paras trukę sovietų karinių pajėgų veiksmai nebūtų įmanomi nederinant jų su M.Gorbačiovu, nes pastarasis tuo tuo metu buvo Sovietų Sąjungos prezidentu bei Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generalinis sekretorius.
„Besibaigiantis baudžiamasis procesas, kuriame jau yra nuteisti dalis žudynių organizatorių ir vykdytojų, yra labai svarbus, tačiau neįvertinus aukščiausio lygio vado atsakomybės teisingumas yra nepilnas“, – teigė R. Povilaitis.
R.Povilaitis tėvo neteko būdamas 14 metų amžiaus. Jo tėvą per karinę ataką prie Televizijos bokšto nužudė sovietų kariškiai – vyras mirė nuo šautinio krūtinės sužalojimo.
R.Povilaičio tėvas Apolinaras Juozas Povilaitis yra vienas iš 14 laisvės gynėjų, žuvusių sausio 13-ąją.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
M.Gorbačiovui dabar yra 90 metų. Jis niekada nėra pripažinęs savo kaltės dėl sovietų agresijos Vilniuje.
„Labai svarbu, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, sulauktų atsakomybės“, – teigia ieškinį parengęs advokatas Mindaugas Gedeikis.
Teisės profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas mano, kad Lietuvos prokuratūra ir teismai neatliko savo pareigos įvertinti M.Gorbačiovo veiksmus.
„Manau, kad nei Lietuvos prokuratūra, nei teismai savo darbo neatliko, nes M.Gorbačiovo veiksmai iš esmės netirti. Taigi liko vienintelė galimybė Lietuvos piliečiams kreiptis su civiliniu ieškiniu“, – 15min sakė D.Žalimas.
„Kelia nuostabą, kada tankistams skiriamos laisvės atėmimo bausmės, o vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado veiksmai palikti be tyrimo. Nekelia abejonių, kad M.Gorbačiovo atsakomybės klausimas turi būti tiriamas. Pradedant sausio 10 dienos ultimatumu, akivaizdu, kad jis negalėjo nežinoti nei apie veiksmus, nei apie pasekmes“, – pridūrė teisininkas.
Kol kas neatskleidžia ieškinio dydžio
R.Povilaitis kol kas neatskleidė ieškinio buvusiam Sovietų Sąjungos lyderiui dydžio.
„Šiuo metu laukiame atsakymo iš teismo dėl ieškinio priėmimo. Ieškinys M.Gorbačiovui pateiktas dėl neturtinės žalos atlyginimo šešiems asmenims. Jeigu ieškinys bus priimtas ir prasidės jo nagrinėjimas, detaliau pakomentuosime ieškinio detales. Šiandien norėjome pranešti esminę informaciją, kad ieškinį M.Gorbačiovo atžvilgiu pavyko parengti ir pateikti teismui“, – BNS sakė R.Povilaitis.
Vilniaus apylinkės teismo atstovas spaudai Aurimas Žukauskas BNS patvirtino, kad ieškinys gautas, tačiau kol kas nagrinėjimo data nepaskirta.
„Nagrinėjimo data dar nėra paskirta, byla rezonansinė, manau, kad dar šiek tiek užtruks“, – BNS sakė jis.
