Kaip sako šio judėjimo iniciatoriai, jie kviečia miestiečius vienytis ir kartu ginti savo interesus „neapsikentę pagal partijų sąrašus išrinktų miesto tarybos narių rietenų, paprastų Vilniaus gyventojų valios ignoravimo ir atsakomybės nebuvimo“. Judėjimo manifestą pasirašė 20-ies Vilniaus bendruomenių atstovai, taip pat nevyriausybinių organizacijų nariai, seniūnaičiai. Iš viso 39 asmenys.
„Rinkimai į savivaldybių tarybas pagal partinius sąrašus nepateisina vilniečių lūkesčių, nes partijų kandidatai, išrenkami miesto tarybos nariais, neatstovauja konkrečių gyvenamųjų rajonų gyventojams, socialinėms grupėms ir būna neatskaitingi, ignoruodami paprastų vilniečių valią, dažniausiai atstovauja stambių verslo grupių interesams ir projektams, nevykdo rinkimų programų, gina siaurus partinius interesus, įklampindami savivaldybės tarybą į partines rietenas“, – rašoma manifeste, kurį jau pasirašė Vilniaus Antakalnio, Burbiškių, Balsių, Dvarčionių, Jeruzalės, Justiniškių, Naujamiesčio, Naujosios Vilnios, Naujininkų, Pilaitės, Perkūnkiemio, Saulėtekio, Senamiesčio, Šeškinės, Šnipiškių, Trakų Vokės, Užupio, Vilkpėdės, Viršuliškių, Žirmūnų ir Žvėryno bendruomenių lyderiai.
Sąraše – ir partiniai
Tarp pasirašiusiųjų – mažiausiai keli partijoms priklausantys asmenys, anksčiau dalyvavę rinkimuose su vienos ar kitos politinės jėgos vėliava. Kai kurie iš jų netgi sėkmingai, tarkim, Dvarčionių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Galdikas, ne vienuose rinkimuose kandidatavęs su Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga ir buvęs išrinktas į Vilniaus tarybą. Jis yra vienas iš šio naujojo judėjimo iniciatorių ir nuo pat pradžių neneigė, kad būsimajame rinkimų sąraše bus ir su politika susijusių žmonių.
Tarp manifestą pasirašiusiųjų yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas Tomas Bakučionis. Paklaustas, ar ketina dalyvauti rinkimuose su šiuo judėjimu, o ne savo partija, jis tiesiai neatsakė.
„Matot, dalyvavimas prie to komiteto steigimo dar nesuponuoja būtinai dalyvavimo rinkimuose su juo. Labai gali būti, kad apskritai juose nedalyvausiu, tiesiog aš tą jų idėją remiu ir pasirašiau. Iki galo tikrai nesu apsisprendęs (su kuo dalyvauti – 15min). Galbūt išvis šįkart susilaikysiu, tegu jaunesni žmonės bando“, – sakė T.Bakučionis.
Vienas iš naujojo judėjimo lyderių yra Sakalas Gorodeckis, Tautininkų sąjungos pirmininkas ir vienas iš Užupio bendruomenės lyderių. „Mes mąstome plačiau, tai nėra Seimo rinkimai. O ir žmonių, kurie taip dirba, nėra daug, nėra prasmės skaidyti jėgų“, – tikino vienas iš judėjimo iniciatorių.
Kitur judėjimai politizavosi
O ir žmonių, kurie taip dirba, nėra daug, nėra prasmės skaidyti jėgų, – sakė S.Gorodeckis.
Jis pripažįsta, kad praeituose rinkimuose kai kuriose savivaldybėse rinkimus laimėję visuomeniniai komitetai vis dėlto buvo politizuoti: „Panevėžys, Šiauliai, Alytus, jie laimėjo rinkimus. Kaune irgi, bet tas komitetas toks oligarchinis, sakyčiau. O ten nesisteminės politinės jėgos, jeigu jos neturi atramos bendruomenėse, jos tuščios – negerai, jeigu savivaldoje atėjus į valdžią reikia prigalvoti, ką darysi, jeigu tu iki to nieko nenuveikei. Mes turime dabartinio Vilniaus mero atvejį: jis fantazuoja, ką nors prikuria, o jeigu paklaustume, ką jis, nebūdamas meru, Vilniui padarė bendruomenėse, tai nesužinotumėte.“
Anot S.Gorodecko, jeigu politikai tinkamai atliktų savo darbą, tuomet bendruomenių nariams nereikėtų burtis į jokius judėjimus. „Savivaldos lygyje kuo mažiau politikavimo, tuo geriau mums visiems, nes būtų darbai padaryti. O dabar toks paradoksas, kad savivaldos lygyje politikuojama, o ne dirbama. Per pastaruosius 10–15 metų atsirado apystiprės bendruomenės su savo lyderiais, jie dažniausiai formuoja gyventojus lūkesčius, norus pačiai savivaldai, mato, kaip buksuoja procesas. Tai, švelniai sakant, kas galėtų paneigti, kad mes to darbo iki šiol nedarėm“, – kalbėjo Užupio bendruomenės lyderis.
Jo teigimu, tarp bendruomenių paprastai pavyksta išvengti nuomonių skirtumo, tai nėra politinės organizacijos, kurios vienija įvairių pažiūrų žmones. Visų jų tikslas yra, kad gyvenimo aplinka būtų geresnė. S.Gorodeckis pirštu rodo į kitas Vakarų šalis, kur renkamą savivaldą turi maždaug 5–6 tūkst. gyventojų bendruomenės. Lietuvoje šis skaičius siekia pusę milijono gyventojų Vilniuje, kitur – 50 tūkst. „Mes likome prie sovietinio tipo savivaldos“, – nusivylimo neslėpė S.Gorodeckis.
Tarp pasirašiusiųjų manifestą yra ir itin aktyvių bendruomenių atstovų, tokių kaip Asta Baškauskaitė iš Senamiesčio, Janina Gadliauskienė iš Pilaitės, Eduardas Kriščiūnas iš Antakalnio (taip pat aktyvus dviratininkų bendruomenės narys), buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas iš Naujininkų bendruomenės, Rimantas Micka iš Balsių, Eglė Mirončikienė iš Senosios Šeškinės bei kiti.
Kas iš jų taps pirmuoju numeriu sąraše, o galbūt ir kandidatu į merus, judėjimas kol kas nežino. Esą šis klausimas dar svarstomas ir sprendimas bus priimtas vėliau.
