Ketvirtadienį S.Urnikis nėrė į tvenkinio Alkiškių kaime gelmes.
„Tikėjausi rasti nuskendusį traktorių. Vietiniai pasakojo, kad likęs nuo senų laikų. Tačiau panėręs nustebau išvydęs medūzas. Jos buvo nedidelės, gal dviejų eurų monetos dydžio. Jų buvo tikrai labai daug“, – pasakojo vyras.
Vaizdą po vandeniu naras nufilmavo. Juo dalinasi su skaitytojais.
„Vandens temperatūra siekė gal 18 laipsnių. Vaizdas buvo tikrai netikėtas. Grįžęs ėmiau ieškoti informacijos ir radau, kad tai ne vienintelė vieta, kur galima išvysti medūzų. Jų buvo aptikta ir Jurbarke“, – pasakojo S.Urnikis.
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius teigė, kad pastaraisiais metais vis stebina gyvūnai, kurie mūsų faunai nebūdingi.
„Klimato kaita paveikė ir Lietuvos fauną. Atsiranda vis nebūdingų mūsų vietovei gyvūnų. Kaip kad vabzdžiai maldininkai. Jie jau tapę mūsų faunos dalimi, įrodyta, kad jie čia dauginasi. Tas pats ir su vapsvavoriais. Dar prieš penkiolika metų jie buvo retenybė“, – vardijo S.Karalius.
Dar 2002-aisiais buvo gauta žinių apie medūzas Jurbarko rajone, Greičių karjere.
Praėjusiais metais dalintasi ir medūzų nuotraukomis iš kito Jurbarko karjero.
Tad įsitikinta, kad šie duobagyviai tikrai įsikūrę ir puikiai tveria lietuviškas žiemas.
„Dar nelabai aišku, kokiais keliais jos pasiekė tokius gana izoliuotus vandens telkinius. Viena versijų, kad medūzų polipus, gal prilipusius prie kojų, pernešė paukščiai. Polipų stadijoje medūzų kone neįmanoma pastebėti. Polipai vos kelių milimetrų dydžio. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms, išauga medūzos. Tiesa, vanduo joms netinka bet koks. Ežeruose jos nelabai pastebimos. Gali būti, kad tuose karjeruose vanduo kalkingas“, – svarstė S.Karalius.
Tačiau, anot jo, tai, kad medūzų aptikta ir Jurbarko, ir Akmenės rajonuose, rodo, kad mūsų klimatas medūzoms darosi parankus.