Tuo tikslu Teisingumo ministerija parengė įstatymų pakeitimų projektus, kuriuose numatoma iš esmės pakeisti asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu institutus. Šiuo metu ribotai veiksniais, apribojant galimybę disponuoti turtu, gali būti pripažįstami tik asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Siūloma įtvirtinti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Tai leis užtikrinti, kad asmuo reikalingus sprendimus priims su rūpintojo sutikimu tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai, o toks reguliavimas neskatins pasirinkti didesnės asmens veiksnumo ribojimo priemonės – asmens pripažinimo neveiksniu.
Įstatymo pakeitimo projektais taip pat keičiamos asmens neveiksnumo instituto nuostatos, siūloma numatyti, kad asmuo būtų pripažįstamas neveiksniu tik tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai ar su rūpintojo sutikimu, tose srityse jo vardu veiks globėjas. Neveiksniu pripažintam asmeniui ne dažniau kaip vieną kartą per metus būtų numatyta galimybė pačiam kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu. Jei jis pats ar kiti galintys tai padaryti asmenys per vienerius metus dėl asmens pripažinimo veiksniu į teismą nesikreips, teismas turės pareigą pats peržiūrėti sprendimą.
Žmogui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių sudėtinga priimti geriausius jo interesus atitinkančius sprendimus, siūloma numatyti galimybę sudaryti pagalbos priimant sprendimus teikimo sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo. Tokios sutartys bus registruojamos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Taip pat siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę – išankstinį nurodymą. Toks nurodymas būtų naudingas, pavyzdžiui, tada, kai asmeniui, kuris išankstinio nurodymo pateikimo metu yra veiksnus, tačiau dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje veiksnumas gali būti apribotas. Išankstiniame nurodyme žmogus galėtų nurodyti: asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų globėjais (rūpintojais); išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai. Išankstinį nurodymą asmuo galės bet kuriuo metu pakeisti, papildyti ar panaikinti. Tokie nurodymai bus registruojami Testamentų registre.
Įstatymų projektais taip tobulinamas asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo reguliavimas numatant papildomas teisines garantijas priverstinai hospitalizuojamiems asmenims. Įstatymų projektais siūloma įtvirtinti žodinį bylos dėl teismo leidimo pratęsti priverstinį asmens hospitalizavimą ar gydymą nagrinėjimą, nustatyti 24 valandų terminą, per kurį psichiatrijos įstaiga turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo pratęsti asmens hospitalizavimą.
Šias nuostatas įtvirtinantys Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų projektai, rengti derinant juos su JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, šiuo metu yra pateikti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti. Pakoreguoti po gautų pastabų jie bus teikiami Vyriausybei svarstyti, o šiai pritarus – Seimui. Išsamiau su teisės aktų pakeitimais galima susipažinti internete.
