Įstatymo projektas toliau bus svarstomas pavasario sesijoje.
Nuo 2015 metų Lietuvoje veikia Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registras.
Registro objektai yra žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorai bei recipientai. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomone, netikslinga ir neracionalu kurti Pagalbinio apvaisinimo informacinę sistemą išskirtinai duomenims apie lytinių ląstelių saugojimą lytinių ląstelių banke, jų paskirstymą ir naudojimą, apie asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas pagalbinio apvaisinimo procedūras, jų būdus, sukurtų bei į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių, nėštumų ir gimdymų skaičių po pagalbinio apvaisinimo, taip pat apie po pagalbinio apvaisinimo gimusius vaikus.
Šiuos duomenis esą galima įrašyti į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą, kur jo objektu taptų ir žmogaus lytinės ląstelės.
Nekuriant naujos Pagalbinio apvaisinimo informacinės sistemos esą būtų galima sutaupyti lėšų. SAM skaičiavimais, pagalbinio apvaisinimo informacinei sistemai sukurti reikėtų apie 90–100 tūkst. eurų, o Pagalbinio apvaisinimo informacinės sistemos palaikymas kiekvienais metais atsieitų apie 12–15 tūkst. eurų.
Atkreipiamas dėmesys, kad pasirenkant duomenis, susijusius su pagalbiniu apvaisinimu, įrašyti į jau esantį registrą reikalingų lėšų suma būtų mažesnė, o metinės registro palaikymo sąnaudos, tikėtina, nekistų.
Viliasi, kad kaups plačią informaciją
Santariškių klinikų vyresnioji gydytoja embriologė dr. Živilė Gudlevičienė džiaugiasi pastangomis sukurti pagalbinio apvaisinimo informacinę sistemą, kad ir jau egzistuojančio registro rėmuose.
Svarbiausia, jos teigimu, kad nebūtų apsiribota tik duomenimis apie lytines ląsteles.
„Tai turėtų būti atskira didelė duomenų bazė, nes pagalbinis apvaisinimas apima daugybę procesų, kurių efektyvumui ir rodiklių analizei reikia atskiros šakos. Joje turėtų būti kaupiama informacija apie apsivaisinimo procedūras, embrionų formavimąsi, kiek kartų pora turėjo procedūrų, pastojo ar ne, gimė naujagimis ar ne ir t.t. Jei atsiras sistema, kurioje visa tai bus, tai – labai sveikintina, to labai reikia. Tik analizuodami duomenis galime vertinti procedūrų efektyvumą, poreikį, prognozuoti lėšas ir pan.“, – 15min kalbėjo Ž.Gudlevičienė.
