Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl, įtarta, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, kuris buvo pradėtas aiškinantis skiepijimo COVID-19 vakcina aplinkybes Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje.
Išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
15min primena, kad skandalo įkarštyje 2021 m. gruodį iš pareigų pasitraukė teisėsaugos tyrime dėl neteisėto skiepijimo nuo COVID-19 įtariama Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė Vytautė Pečiulienė.
Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuota, kad visi tuo metu prioritetinėms asmenų grupėms nepriklausę, tačiau paskiepyti asmenys su Žalgirio klinika buvo susiję betarpiškai, t. y. vieni atliko apsaugos funkcijas, kiti atvykdavo dėstyti ir dirbti su studentais, dar kiti teikdavo savanorišką pagalbą plintant COVID-19 infekcijai.
Darytina išvada, kad jų nepaskiepijus būtų kilusi rizika, jog jie gali platinti infekciją ir taip trikdyti klinikos darbą, pažeisti pacientų saugumą, pažymima Lietuvos Respublikos prokuratūros pranešime.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, jog Žalgirio klinikos atsakingi asmenys pažeidė teisės aktų nuostatas dėl prioritetinių asmenų skiepijimo, tačiau įvertinus susiklosčiusią situaciją, nuolat besikeičiantį reglamentavimą, paskiepytų asmenų santykį su klinika, nesant faktinių duomenų apie neteisėtus susitarimus ar korupcinio pobūdžio paskatas, matyti, jog šių asmenų veiksmai nebuvo tokie pavojingi, ir nesukėlė tokios didelės žalos valstybei, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami ir kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas (pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį).
Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų pagrįsti įtarimams, jog klinikoje buvo klastojami skiepijimo protokolai.
Tyrimą nutraukęs prokuroras konstatavo, kad atsakingų asmenų veiksmai galėtų būti vertinami ne baudžiamosios, tačiau tarnybinės atsakomybės prasme.
O įvertinus byloje esančių duomenų visumą negalima teigti, jog savanorystės sutarčių ir grafikų sudarymas, galimai nurodant jose ankstesnes sudarymo datas, atsižvelgus į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes (COVID-19 infekcijos plitimas, didelis žmonių sergamumas šia infekcija, nuolatinė teisės aktų kaita ir keblumai juos taikant) padarė klinikai ir valstybei tokią žalą, kad galima būtų taikyti baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą (pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį).
Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras konstatavo, kad Žalgirio klinikoje nebuvo laikytasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų dėl vakcinacijos nuo COVID-19 ligos, todėl atsakingų asmenų veiksmai galėtų būti vertinami ne baudžiamosios, tačiau tarnybinės (drausminės) atsakomybės prasme.
Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų atsakingoms institucijoms pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą skiepijimą organizavusių asmenų atžvilgiu.