Generalinėje prokuratūroje vyko spaudos konferencija, kurios metu pateikta gana išsamių komentarų apie vakar pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su priverstiniu keleivinio lėktuvo nutupdymu Minske.
Kaip skelbta jau išvakarėse, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, dėl priverstinio dingimo ir dėl orlaivio užgrobimo.
Spaudos konferencijoje dalyvavo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.
„Priėmė sprendimą orlaivio kapitonas, pasitaręs su „Ryanair“ vadovybe“, – teigė Kriminalinės policijos vadovas.
„Šiuo metu atliekama orlaivio oro uoste apžiūra, kuri galimai užtruks iki vakaro. Esame apklausę jau apie kelias dešimtis asmenų, skridusių lėktuvu, tarp jų ir įgulos narius“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas R.Kiškis.
„Orlaivio apžiūros metu bus stengiamasi paimti visus – tiek garso, tiek vaizdo įrašus ir visa kita, kas susiję su šiuo incidentu“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat sakė, kad buvo apklaustas ir orlaivio kapitonas, vykdoma ir papildoma apklausa.
Kapitonas, anot teisėsaugos, sprendimą keisti kryptį į Minską priėmė pasitaręs su „Ryanair“ vadovybe.
„Priėmė sprendimą orlaivio kapitonas, pasitaręs su „Ryanair“ vadovybe“, – teigė Kriminalinės policijos vadovas.
Jo teigimu, lėktuvu iš Atėnų skrido 126 žmonės ir įgulos nariai, tačiau po nutupdymo Minske Vilnių pasiekė 121 keleivis.
Lėktuvo nutupdymas ir kelių keleivių išlaipinimas preliminariai vertinamas kaip teroristinis veiksmas, tačiau teisinis kvalifikavimas dar gali keistis.
R.Kiškis taip pat sakė, kad tyrimo metu „gana nuosekliai dėliojasi įvykio paveikslas“.
Generalinės prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas pridūrė, kad viešumoje esanti informacija iš dalies atitinka tai, kas įvyko sekmadienį.
„Negalime tvirtinti, kad viešumoje sklandanti informacija visiškai atitinka tuos duomenis, kurie nusistatinėja tyrimo metu, bet nemaža dalimi taip“, – spaudos konferencijoje sakė G.Ivanauskas.
Jis teigė, kad tokio masto tyrimas gali trukti pakankamai ilgai: tikrai ne mėnesius, o bent metus ar kelis.
Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl priverstinio dingimo numato, kad asmuo ar asmenų grupė, veikiantys valstybės leidimu, palaikymu ar pritarimu, kurie sulaikė, pagrobė žmogų ar kitaip atėmė jo laisvę, kai atsisakoma pripažinti tokį veiksmą ar slepiamas dingusiojo likimas bei vieta, gali būti baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki 15 metų.
Kam teoriškai šiame tyrime galėtų būti pareikšti įtarimai, teisėsaugininkai viešai dar nesvarsto.
