Antradienį Seime perskaitytas prezidentės metinis pranešimas daug kam pasirodė neįprastai optimistiškas. Akivaizdu, kad valstybės vadovė užmerkė akis į kai kuriuos nemalonius dalykus.
„Prezidentė visuomet stengiasi likti nuošalyje, kai vienu ar kitu klausimu visuomenė turi kategoriškai priešingas nuomones. Toks nutylėjimas yra jos politinio elgesio bruožas“, – sakė A.Krupavičius
Pavyzdžiui, į tai, kad Seime kelią skinasi įstatymai, absoliučiai prieštaraujantys europinėms vertybėms. Parlamentarai svarsto, ar įteisinti baudas seksualinėms mažumoms už „informacijos apie homoseksualumą viešinimą“, taip pat – ar uždrausti Lietuvoje lyties keitimo operacijas.
Prieš porą savaičių Seimas po pateikimo pritarė abortus drausti siūlančioms pataisoms. Prieš jas vieningai balsavo tik Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ir kai kurie socialdemokratai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasakęs, kad toks ribojimas pažeidžia žmogaus teises. Tokiomis iniciatyvomis piktinasi ne tik žmogaus teisių gynėjai. Neigiamą nuomonę apie tai neseniai išsakė eurokomisarė Viviane Reding.
Tačiau D.Grybauskaitė metiniame pranešime apie tai nepasakė nei žodžio.
Kiek anksčiau, viešėdama Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone ji žurnalistams sakė, kad Seime „siūlymų yra įvairiausių, kontroversiškiausių, linksmų ir kitokių". „Seimas pritaria įvairiausiems pateikimams. Kartais jie baigiasi linksmai, kartais ne visai. Žiūrėsime, kas iš tikrųjų realiai bus“, – sakė valstybės vadovė.
Politologas Algis Krupavičius 15min.lt teigė, kad šios temos liko nutylėtos, nes visuomenė jas vertina labai skirtingai.
„Prezidentė visuomet stengiasi likti nuošalyje, kai vienu ar kitu klausimu visuomenė turi kategoriškai priešingas nuomones. Toks nutylėjimas yra jos politinio elgesio bruožas“, – sakė jis.
A.Krupavičius įsitikinęs, kad dėl šios priežasties D.Grybauskaitė neišsakė pozicijos dėl pasislėpusios Seimo narės N.Venckienės.
„Garliavos istorija vertinama prieštaringai. Prezidente nepatenkintos abi puses, tad situacija palikta be jokio vertinimo“, – sakė pašnekovas.
Nutylėjo dvi politines krizes
A.Krupavičius pridūrė, kad D.Grybauskaitės metiniame pranešime jis pasigedo savikritiškumo. A.Krupavičius teigė, jog praėjusieji metai prezidentei buvo patys sudėtingiausi per visą kadenciją: smuko jos reitingai, viešumoje imta diskutuoti apie kai kurias jos biografijos detales.
Be to, ji buvo dviejų politinių krizių epicentre. Pirmoji susijusi su FNTT vadovais Vytautu Giržadu ir Vitalijumi Gailiumi, kurie pareigų neteko spaudžiant prezidentei. Gegužės pabaigoje pranešta, kad V.Giržadui panaikinti įtarimai nutekinus informaciją apie planuojamus veiksmus dėl „Snoro“. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra nusprendęs, kad abu pareigūnai atleisti neteisėtai.
„Prezidentė aklai gynė buvusį vidaus reikalų ministras Raimundą Palaitį ir net atmetė tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus prašymą jį atstatydinti. Tai parlamentinei demokratijai nėra būdinga. Buvo svarstomi priešlaikiniai rinkimai, tas scenarijus buvo visai realus. Metiniame pranešime apie buvusią krizę neužsiminta nei vienu žodžiu“, – sakė jis.
Antroji krizė kilo prezidentei po rinkimų prieštaravus centro-kairės koalicijos formavimui.
Metiniame pranešime D.Grybauskaitė tik paminėjo kovą už sąžiningus rinkimus, kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).
„Tik KT padėjo tašką ir situacija susitvarkė, Lietuva netapo pirmąja ES valstybe, kurioje būtų panaikinti rinkimų rezultatai. Prezidentės vaidmuo toje krizėje buvo itin aktyvus, ji nepadėjo jos malšinti, neieškojo kompromisų – priešingai, ji eskalavo porinkiminę krizę. Abi krizės truko po pusmetį, jų nepaminėti metiniame pranešime yra neteisinga taktika“, – pabrėžė politologas.
Prarado realybės jausmą
Jis priminė, kad į metinį pranešimą pateko ir kai kas iš pirmadienį prezidentūros paskelbtos D.Grybauskaitės darbų ataskaitos.
Ji paminėjo mažėjančias šilumos kainas, konkurenciją šilumos ūkyje.
„Visuomenė į tokius teiginius negali nežiūrėti ironiškai. Pastaruosius dvejus metus Lietuva išgyveno rekordinių šilumos kainų sezonus. Kai prezidentė bando sakyti priešingai, tai rodo, kad ji ne tik ne savikritiška, bet ir šiek tiek praradusi realybės jausmą“, – pridūrė politologas.
