15min pristato 23 svarbiausius faktus apie gegužės 3-iosios konstituciją.
1. Didžiąją dalį XVIII a. Abiejų Tautų Respubliką (ATR) kamavo karai ir sukilimai, silpninę valstybę. ATR prarado Europoje turėtą įtaką, padėtis šalies viduje buvo nestabili. Karaliaus valdžia buvo silpna, itin daug galios turėję bajorai žiūrėjo tik savo interesų ir nesirūpino valstybės ateitimi. Šalies kariuomenė buvo maža ir silpna, o miestiečiai ir valstiečiai neturėjo beveik jokių teisių. Seimų veiklą nuolat paralyžiuodavo liberum veto teisė, kurio pagalba kiekvienas Seimo narys galėjo blokuoti Seimo darbą.
2. Agresyviai nusiteikusiems kaimynams tokia situacija buvo paranki. Rusija nuolat kišosi į ATR vidaus reikalus, netgi 1764 m. ATR karaliaus rinkimai vyko šalyje stovint Rusijos kariuomenei. 1772 m. Rusija inicijavo pirmą ATR padalijimą. Rusija, Prūsija ir Austrija nuo ATR atplėšė apie 210 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos.
3. 1764 m. ATR karaliumi buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jis buvo išrinktas Rusijos imperatorės Jekaterinos spaudimu, tačiau tapęs karaliumi dažnai elgėsi priešingai, negu norėjo Maskva. Stanislovas Augustas prieš tapdamas karaliumi keliavo po Europą, buvo paveiktas Apšvietos epochos idėjų ir matė reformų poreikį ATR.
4. Naujasis karalius ir jo aplinka ėmėsi vykdyti ekonomines, karines ir socialines reformas. Pavyzdžiui, 1773 m. įkurta Edukacinė komisija faktiškai tapo pirmąja Švietimo ministerija pasaulyje: jai buvo pavaldžios visos ATR mokyklos. 1775 m. įkurta Nuolatinė taryba, turėjusi penkis departamentus – Karo, Iždo, Užsienio politikos, Policijos ir Teisingumo – funkcionavo kaip savotiška Vyriausybė.
5. 1788 m. darbą pradėjo Ketverių metų Seimas, kuriame buvo išrinkta speciali delegatų grupė valstybės valdymo formai pataisyti. Būtent šis Seimas 1791 m. gegužės 3 d. priėmė konstituciją, apibrėžusią naujus valstybės santvarkos organizavimo principus. Konstitucija tapo visų anksčiau vykdytų reformų kulminacija.
6. Pats Konstitucijos priėmimas nebuvo be nesklandumų. Iš pradžių Konstitucijos autoriai norėjo dokumentą svarstyti 1791 m. gegužės 5 d., pasinaudodami galimybe, kad tuo metu Varšuvoje nebuvo priešiškai nusiteikusių opozicijos atstovų. Tačiau Rusijos pasiuntinys Varšuvoje Jakovas Bulgakovas, sužinojęs apie tai, paragino Konstitucijos priešininkus grįžti atgal.
7. Dokumento svarstymo data buvo skubiai pakeista. Gegužės 2 d. pusiau slaptame susirinkime Konstitucijos šalininkai susipažino su Konstitucijos projektu, ir gegužės 3 d. Seimas ją priėmė – 110 deputatų balsavo už, 72 – prieš. Audringa diskusija prieš balsavimą tęsėsi septynias valandas, vienas konstitucijos priešininkas netgi grasino nužudyti savo vienintelį sūnų, jei dokumentas bus priimtas. Į gatves išėjo apie dvidešimt tūkstančių miestiečių, taip pademonstravusių savo pritarimą Konstitucijai, suteikusiai jiems teises.
8. Konstitucija, kurią sudarė įvadas ir 11 straipsnių, suteikė pilietines teises visiems bajorams ir miestiečiams, įteisino centralizuotą valstybę, sustiprino vykdomąją karaliaus valdžią, įtvirtino valdžių padalijimo principą. Joje atsispindėjo tokios politinės XVIII a. idėjos kaip Jeano Jacko Rousseau „socialinis kontraktas“ ir Jeano Paulio Montesque palaikytas „galių atskyrimo principas“. Tiesa, visiškai modernia konstitucija gegužės 3-iosios konstitucijos laikyti negalima: baudžiavos ir luominės santvarkos ji nepanaikino.
9. Konstitucija kaip viešpataujančią valstybės religiją įtvirtino Romos katalikų. Kitiems tikėjimams buvo užtikrinta laisvė, tačiau drausta pereiti iš katalikybės į kitą tikėjimą.
10. Miestiečiai, jau ilgą laiką bruzdėję ir reikalavę teisių, pirmąkart gavo teisę turėti atstovus Seime. Miestiečiams garantuota asmens neliečiamumo teisė, jie įgijo teisę eiti administracines ir teismo pareigas, siekti karinių laipsnių. Anksčiau tokias teises turėjo tik bajorai. Neliečiamumo teisė buvo suteikta ir žydams. Be to, miestiečiai priėmus konstituciją tapti kilmingaisiais galėjo lengviau.
11. Konstitucija numatė, kad valstiečiai yra priimami „įstatymo ir krašto valdymo globon“, tačiau aiškiai santykis tarp valstiečių ir valstybės nebuvo apibrėžtas, o baudžiava taip ir nebuvo panaikinta. Konstitucijoje įrašyta, kad iš kitų šalių atvykę ar grįžę valstiečiai gauna laisvę: ši nuostata labai nepatiko Rusijai. Imperatorė Jekaterina bijojo, kad Rusijos valstiečiai ims bėgti į ATR.
12. Seimas pagal Konstituciją turėjo susidėti iš Atstovų rūmų ir Senatorių rūmų. Atstovai buvo renkami dvejiems metams. Šiuos rūmus sudarė 204 atstovai, tarp jų – 24 miestų įgaliotiniai. Senatą sudarė vyskupai, vaivados, kaštelionai ir ministrai, iš viso 132 asmenys. Senatui pirmininkavo karalius, bet jo galios buvo ribotos. Seimas turėjo rinktis Varšuvoje arba Gardine ir posėdžiauti 70-100 dienų.
13. Taip pat Konstitucija numatė, kad kas dvidešimt penkerius metus Konstitucija turi būti peržiūrima. Tai turėjo daryti specialus konstitucinis Seimas.
14. Karaliaus postas pagal Konstituciją turėjo tapti paveldimas. Stanislovas Augustas Poniatovskis neturėjo sūnaus, tačiau konstitucijos kūrėjai atsižvelgdami į situaciją numatė išimtį, kad kitu karaliumi taps Saksonijos princas Frydrichas Augustas, kuris buvo ATR karaliaus Augusto III anūkas, palaikė ryšius su ATR ir mokėjo lenkų kalbą.
15. Konstitucija iš karto buvo išversta į lietuvių kalbą. Tai pirmasis teisinis dokumentas, verstas į lietuvių kalbą: iki tol LDK dokumentai buvo slaviški, o vėliau – lenkiški.
16. Konstitucijoje išdėstytas unitarinės valstybės modelis ir aiškių nuorodų į Lenkiją ir Lietuvą kaip atskirus politinius darinius nebuvimas, minint tik„lenkų tautą“ ir „lenkų žemes“, nebuvo priimtinas LDK atstovams ATR Seime, siekusiems išlaikyti Lietuvos ir Lenkijos atskirumą. Tačiau, matydami grėsmę valstybės egzistavimui, jie parėmė Konstituciją, nutarę siekti LDK kaip lygiateisės Lenkijos partnerės valstybėje statusą įteisinti pokonstituciniais aktais.
17. Jie tikslą pasiekė – 1791 m. spalio 20 d. Konstitucija LDK didikų pastangomis buvo papildyta „Abiejų tautų tarpusavio įžadu“, kuris sulygino LDK ir Lenkijos teises turėti po pusę narių svarbiausiose institucijose, pabrėžė, kad respubliką sudaro dvi tautos – „Lenkijos karūna ir Lietuvos didžioji kunigaikštija“.
18. Konstitucija buvo nepalanki Rusijai, kuri norėjo, kad ATR išliktų silpna valstybe Rusijos įtakoje. Rusiją rėmė konservatyvioji ATR diduomenės dalis. Ji prieštaravo konstitucijai, nes bijojo prarasti privilegijas. Suformavę Targovicos konfederaciją, konstitucijai priešininkai kreipėsi į Rusiją pagalbos.
19. Rusija 1792 m. užpuolė Lenkiją ir Lietuvą. ATR kariuomenė vis dar buvo silpna ir nepatyrusi. Karą Rusija, remiama konservatyvios Lenkijos diduomenės dalies, prieštaravusios konstitucijai, laimėjo.1792 m. liepą karalius prisijungė prie Targovicos konfederacijos, Konstitucija nustojo galioti, o netrukus po dar dviejų padalijimų ATR nustojo egzistuoti.
20. Dabar Lenkija Konstitucijos priėmimą laiko vienu svarbiausių savo istorijos pasiekimų. Gegužės 3 d. šios konstitucijos garbei Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė. „Konstitucija neišgelbėjo valstybės, bet išgelbėjo tautą“, – yra sakęs lenkų istorikas Bronislawas Dembinskis.
21. Lietuvoje šiai konstitucijai skiriamas mažesnis dėmesys. Tai lemia XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje įsigalėjęs požiūris, kad konstitucija buvo naudinga tik Lenkijai ir faktiškai panaikino Lietuvos valstybę kaip juridinį subjektą, lygiateisę ATR dalį. Tuometis susipriešinimas su Lenkija apsunkino bendrų sąlyčio taškų paiešką.
22. Visgi kai kurie istorikai dabar jau pabrėžia, kad prie Konstitucijos kūrimo stipriai prisidėjo ir valstybiškai mąstę LDK piliečiai, o Konstitucijos papildymas įtvirtino ir LDK gyventojų teises, todėl šis dokumentas svarbus ir Lietuvos politinei atminčiai. 2008 m. Lietuvos Seimas gegužės 3 d. įvertino kaip reikšmingą Lietuvai dieną ir įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.
23. Gegužės 3 d. Konstitucija yra svarbi ir Europos istorijai: daugelis istorikų sutinka, kad savo laikotarpiu tai buvo labai progresyvus politinis dokumentas. Ji yra laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje (po JAV) rašytine Konstitucija.
Pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2017 m.
