NVSC duomenimis, nuo sausio 4 iki sausio 31 dienos iš nustatytų daugiau nei 31 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų epidemiologinę diagnostiką vykdantys specialistai ir savanoriai ištyrė 94 proc.: apklausė per 30 tūkst. COVID-19 užsikrėtusių žmonių, nustatė ir izoliavo su jais didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis.
Epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad reikšmingą dalį atvejų struktūroje sausį sudaro atvejai, kai žmonės negali pasakyti, kur užsikrėtė, t. y. įvardinti konkretaus infekcijos šaltinio. Pirmosiomis metų savaitėmis tokių atvejų registruota 44 proc.
29 proc. atvejų užsikrečiama šeimose, 15 proc. – darbe. Po kiek daugiau nei 5 proc. atvejų nustatoma ligoninėse ir socialinės globos įstaigose.
Atvejų šeimose skaičius, pasak NVSC, lyginant su gruodžiu, nežymiai paaugo: lapkritį jis siekė 24,3 proc., gruodį – 27,5 proc.
Tuo metu atvejų, siejamų su užsikrėtimu darbo vietose, skaičius sumažėjo: lapkritį šis rodiklis buvo 24 proc., gruodį – 19 proc.
Socialinės globos įstaigose gruodį užsikrėtė 5,2 proc. lapkritį – 4,3 proc., o ligoninėse – 6,1 proc. gruodį ir 7,2 proc. lapkritį.
NVSC teigimu, Lietuva nėra išskirtinė pagal didelį atvejų, kai užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos, skaičių, nes visose šalyse fiksuojami atvejai, kai turint vidinį infekcijos išplitimą konkretaus infekcijos šaltinio atsekti neįmanoma. Centras akcentuoja, jog atvejai, kai žmonės nežino, kur užsikrėtė, nėra tas pats, kas neištirti atvejai.
Be to, pasak centro, gali būti, jog tarp šių atvejų patenka ir tie, kai žmonės nenori pranešti savo užsikrėtimo aplinkybių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 tūkst. 948 žmonės, 133 tūkst. 994 asmenys pasveiko, 45 tūkst. 753 – tebeserga.
Nuo koronaviruso šalyje mirė 2885 žmonės.
