Tokiu atveju, jei koronavirusine infekcija užsikrėtusiam vaikui reikalinga priežiūra, jį slaugo vienas iš tėvų. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų gyvena kartu vienoje patalpoje su užsikrėtusiuoju, tad tėtis, mama arba globėjas visą laiką turi sąlytį su užsikrėtusiu vaiku.
Dėl šios priežasties 14-likos dienų izoliacija vienam iš tėvų, kuris nuolat būna su vaiku, pradedama skaičiuoti nuo dienos, kai vertinama, jog baigiasi užkrečiamasis vaiko periodas. Paskutiniu kontaktu laikoma 10-ta ligos diena, kuri, vertinama, teoriškai yra paskutinė užkrečiamojo periodo diena.
Tai reiškia, kad sąlytį turėjusiam tėvui (globėjui) izoliacija skaičiuojama pridėjus 13 dienų prie 10-os sergančio vaiko ligos dienos ir taip gaunamas 14 dienų laikotarpis, t. y. izoliacijos laikotarpis.
Pavyzdžiui – jei simptomai vaikui pasireiškė gruodžio 1 d. arba simptomų neturinčiam vaikui ėminys dėl COVID-19 ligos nustatymo paimtas gruodžio 1 d., tai reiškia, kad jo paskutinė užkrečiamojo periodo diena yra gruodžio 10-oji. Tai yra diena, kai jį prižiūrintis tėvas (globėjas) turi paskutinį rizikingą kontaktą su sergančiu vaiku. Todėl jį prižiūrinčio tėčio, mamos ar globėjo izoliacija tokiu atveju yra skaičiuojama nuo gruodžio 10 d. iki gruodžio 23 d. imtinai.
Taip pat izoliacija skaičiuojama ir tais atvejais, kai mažamečiai vaikai gyvena kartu su užsikrėtusiais tėvais, nes atskirai izoliuotis neturi galimybės.
NVSC primena, kad žmogus, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija, turi būti izoliuotas atskiroje patalpoje su atskiru sanitariniu mazgu. Užsikrėtusiajam draudžiama eiti į bendras patalpas (koridorių, virtuvę ir kt.).
Maistą ir kitas būtinas priemones prie ligonio izoliavimosi patalpos išorinių durų turi palikti kiti asmenys. Izoliavimo metu toje pačioje patalpoje kartu su ligoniu negali gyventi kiti sveiki asmenys. Išimtys taikomos tais atvejais, kai reikia slaugyti koronavirusu sergantį vaiką ar negalią turintį asmenį.
