Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 21–27 d. siekė 55,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Vasario 21–27 d. daugiausia sergančiųjų buvo užregistruota Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, mažiausia – Utenos ir Marijampolės apskrityse.
Praėjusią savaitę gripas diagnozuotas 49 Lietuvos gyventojams, vasario 14–20 d. gripu sirgo 55 asmenys.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo 4 asmenys, kurie priklausė 0–17 metų amžiaus grupei.
2021 metų 8-ą savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 11,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, šiemet tuo pačiu metu beveik 5 kartus didesnis – 55,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 7-ą savaitę 376 ėminiai, paimti COVID-19 ligai nustatyti, buvo tirti ir dėl gripo viruso. Iš jų dviejuose ėminiuose rastas gripo virusas (A(H3)).
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 7-ą šių metų savaitę iš 79 537 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 1 792 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 99 proc., B tipo – 1 proc.).
Žmogaus gripo infekcijos šaltinis – sergantis žmogus
Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus
organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.).
NVSC specialistai primena, kad saugantis nuo gripo būtina dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti nosies, burnos ar akių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, dažnai vėdinti patalpas, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo higienos.
