BNS rašo, kad anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešimo, aštuntąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 126 asmenys, iš jų – 20 vaikų iki dvejų metų, 46 vaikai – 2–17 metų grupėje ir 60 suaugusiųjų. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi devyni asmenys, iš jų – trys vaikai ir šeši suaugę asmenys. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios.
Per šį gripo sezoną užregistruotas 21 mirties nuo gripo atvejis.
Beveik pusė (28 iš 60) šalies savivaldybių paskelbė gripo epidemiją.
NVSC duomenimis, 2019 m. aštuntąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 81,0 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Kauno apskrityje (98,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Panevėžio apskrityje (60,0 atv. 10 tūkst. gyventojų). 2018 m. aštuntąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo daugiau – 123,5 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Klaipėdos apskrityje (154,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Šiaulių apskrityje (90,6 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Palyginti su sergamumu septintąja savaite (2019 m. vasario 11–17 d.), bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje septintąją savaitę buvo 121,3 atv. 10 tūkst. gyventojų, iš to matyti, kad sergamumas sumažėjo.
Sergamumas gripu ir ŪVKTI 2019 m. aštuntąją savaitę skirtingose apskrityse ir visoje Lietuvoje
Išsamesnius sergamumo gripu ir ŪVKTI savaitinius duomenis apskrityse galite rasti paspaudę čia
NVSC primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Tyrimų duomenimis nustatyta, kad epideminis laikotarpis vidutiniškai trunka 9,5 savaites. Epidemijos pradžia – 3-a savaitė, pabaiga – 12-a savaitė.