Pasak gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės, vakcinacijos, kai, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalis gyventojų yra paskiepyti bent viena vakcinos doze, įtaka bendrai epidemiologinei šalies situacijai yra akivaizdi.
„Kaip situaciją keičia vakcina, pirmiausia pamatėme dvejose srityse – socialinėse įstaigose ir gydymo įstaigose. Dabar vakcinacijos tempui svariai augant, kasdien daugėjant turinčiųjų imunitetą, šios mokslo dovanos naudą jaučiame ir visose kitose srityse. Ypač tai atsispindi protrūkių žemėlapyje, kai, net ir atlaisvinant daugiau veiklų, protrūkių augimo neturime ir net stebime jų mažėjimą. Todėl raginu skiepytis, pasinaudoti galimybe greičiau grįžti į gyvenimą, kurio esame išsiilgę. Visi kartu tai galime padaryti ir greičiau, ir sėkmingiau“, – sako D.Razmuvienė.
Bendra tendencija gerėjanti
Praėjusią savaitę šalies epidemiologai stebėjo aktyvių protrūkių mažėjimą ugdymo įstaigose. Jų registruota 126, kai savaitę prieš tai – 136. Be to, padėtis, epidemiologų vertinimu, gerėja ir gamybos bei statybos sektoriuose, kur praėjusią savaitę, lyginant su laikotarpiu prieš tai, aktyvių protrūkių sumažėjo trečdaliu.
Baldų gamybos, siuvimo, prekybos įmonėse praėjusią savaitę epidemiologai taip pat fiksavo mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su gegužės viduryje stebėtomis tendencijomis.
Tuo metu, praėjusios savaitės pabaigoje, lyginant su savaite prieš tai, nežymus aktyvių protrūkių prieaugis registruotas maisto gamybos įmonėse, tačiau šie protrūkiai nėra siejami su viešojo maitinimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kurioms, sušvelninus karantino režimą, leista atnaujinti veiklą.
Taip pat 20-ąją metų savaitę nežymiai, tačiau padaugėjo registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių transporto ir logistikos bei paslaugų sektoriuose.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 386 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 448 protrūkiai.
Tuo metu, šeiminių protrūkių skaičius, epidemiologų vertinimu, išlieka stabilus. Vertinant praėjusios savaitės duomenis, matyti, kad užsikrėtimai šeimose ir toliau sudaro apie trečdalį bendrai nustatytų COVID-19 ligos atvejų. Ši tendencija stebima nuo praėjusių metų rudens.
Pagrindiniai reikalavimai išlieka
Epidemiologai pabrėžia, kad, nors bendros tendencijos teikia vilties, pagrindinės infekcijos prevencijos priemonės dar kurį laiką išliks itin svarbios, o apie jų atsisakymą negali būti nei kalbos.
„Išmoktų pamokų, kaip plautis rankas, kaip laikytis atstumų, tinkamai dėvėti kaukes, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, taip pat kuo daugiau veiklų organizuoti ne uždarose patalpose, bet gryname ore, dar tikrai negalėsime padėti į stalčių. Tad labai svarbu, kad „nepamestume galvos“. Infekcijų prevencija visur ir visada turi būti greta ir, manau, kad tai tikrai nėra didelė kaina, lyginant su galimybe grįžti į mums visiems labiau įprastą gyvenimo ritmą“, – sako gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė.
NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
