Vokietijos vadovaujamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę (eFP) šiuo metu sudaro Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų kitų šalių kariai. Vis tik Lietuvoje dislokuojant Vokietijos brigadą, šis vienetas turėtų tapti jos dalimi.
„Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Nyderlandai nusprendė pratęsti dabartinius mūsų eFP įnašo įgaliojimus dar dvejiems metams – iki 2026 metų pabaigos“, – pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) kalbėjo Nyderlandų ministrė.
„Tai rodo mūsų įsipareigojimą, kad esame pasiryžę ir toliau užtikrinti, jog prisidėsime prie patikimo NATO atgrasymo“, – pridūrė ji.
K. Ollongren teigimu, viena iš priežasčių, kodėl Nyderlandai pratęsė karių mandatą – galimybė iš arčiau stebėti Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje ir įvertinti galimybę tęsti veiklą jos sudėtyje.
„Galėsime tai labai atidžiai stebėti ir, žinoma, aptarti su Vokietija bei Lietuva. Taip pat išsiaiškinti, ar ir kaip galėtume dalyvauti kitame etape. Taigi apie tai bus diskutuojama artimiausiais mėnesiais ir metais“, – kalbėjo Nyderlandų gynybos ministrė.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Lietuvoje dislokuojamą brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Į brigadą integruoti ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną ketinama 2026 metais.
„Patriot“ – liepos pradžioje
Nyderlandai kiek anksčiau pranešė, kad į Lietuvą liepą kelioms savaitėms pratyboms atsiųs ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. K. Ollongren pirmadienį patikslino, kad Lietuvoje jos bus dislokuotos liepos 6–23 dienomis.
Paklausta, ar numatytas konkretus planas, kada jos šalis galėtų dar kartą atsiųsti šią sistemą, ministrė teigė, kad tai – labai trūkstamas Europoje pajėgumas.
„Esame įsitikinę, kad kitame aukščiausiojo lygio susitikime (...) bus pateikti tolesni planai, kaip apskritai stiprinti oro gynybą, įskaitant „Patriot“ pajėgumus“, – kalbėjo ji.
Ministrė taip pat išreiškė lūkestį, kad toks Nyderlandų žingsnis taps įkvėpimu ir kitoms NATO šalims.
Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, šiuo metu tariamasi bent su penkiomis valstybėmis, tačiau jis jų neįvardino.
„Su kai kuriomis – arčiau susitarimo, su kitomis – toliau susitarimo. Dirbame, kad turėtume rezultatą“, – teigė ministras.
Vis tik jis pabrėžė, kad dabar NATO prioritetas – suteikti oro gynybos paramą Ukrainai.
Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.
