– Joe Bidenas lankėsi Kyjive. Antradienį Maskvoje girdėjome Vladimiro Putino kalbą, Lenkijoje – J.Bideno kalbą. Ir jau praėjo metai, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Įvykių kupina savaitė. Koks jūsų požiūris į tai?
– Taip, tai žiauru. Turiu omenyje jau vienerius metus trunkantį karo siaubą ir totalios agresijos karą. Galime tik įsivaizduoti, ką ten išgyvena žmonės, kurie kasdien susiduria su bombardavimais, agresija. Ir įsivaizduoju, jog ypač čia, Lietuvoje, tai irgi mus veikia. Aš čia esu tik šešis mėnesius, šiek tiek daugiau nei šešis mėnesius. Žinoma, iš savo aplinkos aš iš anksčiau žinojau, kas yra karas ir kas yra agresija. Deja, bet tik kai esi čia, tik tada tai pajunti. Kitaip tariant, jauti visu kūnu. Tai pasireiškia per Lietuvos istoriją ir visas patirtis.
Ankstesniuose interviu esu minėjęs apie močiutės vaidmenį, diskusijas prie virtuvės stalo, kur buvo dalijamasi liūdnais prisiminimais apie trėmimus į Sibirą, ir apie tai, ką čia darė Raudonoji armija. Ir dabar matome tai kartojantis Ukrainoje. Ir tai paveikia, visų pirma, žinoma, ukrainiečius, bet ir lietuvius, ypač lietuves moteris, ir mane patį.
– Jūs paminėjote agresiją. Nyderlandai tikriausiai turėtų žinoti, kas yra Rusijos agresija.
