Vienos seniausių Lietuvos kapinių – Rasos – šiuo metu yra apgailėtinos būklės. Aplinkos tvarkymui neskiriama pakankamai dėmesio, o paminklai griūva ir dūlėja. Didžiausia problema – šlaitų slinkimas, kuris kelia grėsmę ne tik paminklams, bet ir lankytojams.
Susirinkusieji praėjo pagrindiniu Rasų kapinių taku, kuris yra sunkiai praeinamas ir pavojingas po lietaus arba žiemą, kai plikledis. Šis takas veda prie kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų garsių Lietuvos žmonių kapaviečių.
„Akivaizdu, kad reikia tvarkyti takus, šlaitus, kai kuriuos paminklus – visa tai yra savivaldybės planuose“, – kalbėjo R.Šimašius. Meras tikino, kad po kelių metų turėsime visiškai kitokį vaizdą kapinėse, o visi planuojami darbai bus užbaigti iki 2018 m.
Dalis pinigų bus gauta iš savivaldybės biudžeto, kitą dalį numato skirti Vyriausybė, o didžiąją dalį tikimasi gauti iš europinių fondų. Iš viso visiems aplinkos, paminklų tvarkymo darbams numatoma skirti 3 mln. eurų. „Lankytojai turi vaikščioti saugiai, negadindami nei paminklų, nei savo batų“, – juokavo R.Šimašius.
Pirmieji numatomi darbai – paminklų restauravimas ir irimo proceso stabdymas. Toliau numatoma įrengti kapinių apšvietimą, saugos kameras. „Aplinka būtų pritaikyta mišioms, valstybiniams renginiams, tokiems kaip lapkričio 1-oji, vasario 16-oji, kai kapinės labiausiai yra lankomos“, – sakė Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.
Lyginant su XX a. pradžios žemėlapiais, 95 proc. kapinių takų yra išlikę, o tai yra didžiulė vertybė ir autentiškumas.
Pirmiesiems Rasų paminklams, stulpeliams su skardiniais stogeliais taip pat reikia atnaujinimo, nes tai reikšminga senoji kapinių dalis. Jie buvo pastatyti su čerpiniais stogais, vėliau, norint apsaugoti, uždėjo laikinus, bet taip jau stovi nepaliesti daugiau kaip 20 metų.
Kapines tvarkanti moteris teigė, jog labai keista, kad niekad čia nemato moksleivių ir jaunų žmonių, kurių turėtų būti pilna. Šiuo metu kapines tvarko senjorai, mirusiųjų artimieji. Taip pat daug paramos gaunama iš Lenkijos. „Kai infrastruktūra bus geresnė, tai ir privačių iniciatyvų bus daugiau“, – paaiškino Vilniaus meras.
Jau daug metų buvo keliamas klausimas dėl kultūros paminklo statuso suteikimo Rasų kapinėms. Tačiau priimti sprendimą vis delsiama.
„Visa dokumentacija yra nusiųsta. Tai yra Vyriausybės nutarimo klausimas. Kultūros paminklas – tai garbės reikalas, o tvarkymo procesui statuso suteikimas jokios įtakos neturėtų“, – sakė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Vitas Karčiauskas.
Sutvarkius kapines bus galima tikėtis daugiau turistų, nes Rasos – vienas didžiausių turistų traukos objektų. Pagal Vilniaus turizmo informacijos centro duomenis, per metus šias kapines aplanko 950 tūkst. lankytojų. Turistų daugiausiai atvyksta iš Lenkijos.
