Vilniuje tokių kolonėlių vis dar yra vos ne 500 – „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovo Antano Bubnelio teigimu, bendrovė prižiūri 467 kolonėles, o kiekviena iš jų naudojasi maždaug penki klientai. Tačiau geriančių šį vandenį, juo besiprausiančių yra tikrai gerokai daugiau nei du su puse tūkstančio, kadangi vienas klientas – tai vienas butas, namas ar šeima, o kiek juose narių – sunku ir suskaičiuoti.
Atsirado kartu su vandentiekiu
Vandens kolonėlės Vilniuje atsirado kartu su vandentiekiu – po 1914 metų. Istoriškai jos atsirado tose miesto vietose, kuriose prieš daugelį dešimtmečių būdavo nuspręsta neįrengti centralizuotų nuotekų tinklų, o į mikrorajoną tebūdavo atvedamas vandentiekis. Vadovautasi logika, kad jei namuose nėra galimybių išpilti nuotekų, nebus praktinių galimybių ir atsukti vandens čiaupo. Todėl vandenį miestiečiams tekdavo atsinešti iš lauko.
Kiek jų buvo prieš šimtą metų, nėra žinoma, bet prieš tris dešimtmečius Vilnius tokių kolonėlių tebeturėjo apie tūkstantį. Per tiek metų skaičius sumažėjo perpus, tačiau šis XX amžiaus pradžios reiškinys sostinėje neišnyko. Tiesa, nyksta: 2000 metais jų buvo 644, 2007 metais – 533.
„Šiemet „Vilniaus vandenys“ planuoja demontuoti maždaug 50 vandens kolonėlių, panašiu tempu jų skaičių planuojama mažinti ir ateityje. Daugiausia kolonėlių įrengta Šnipiškių, Markučių, Rasų, Liepkalnio rajonuose, Dzūkų gatvėje“, – vardijo A.Bubnelis.
Galima jų rasti ir prestižiniu dažnai vadinamame Žvėryne.
Atveda vandentiekį, nelieka kolonėlės
Demontuojamos vandens kolonėlės būna tuomet, kai tam tikroje miesto dalyje, kurioje išplėtojamas vandens tiekimo ir nuotekų tinklai, t. y., sudaromos galimybės prie jų prisijungti toje vietoje gyvenantiems miestiečiams. „Vilniaus vandenys“ atveda vandentiekį iki namo, o gyventojams belieka įsirengti sistemą viduje.
Šiemet „Vilniaus vandenys“ planuoja demontuoti maždaug 50 vandens kolonėlių, – sakė A.Bubnelis.
„Geras ir vilniečiams žinomas pavyzdys yra ir Šnipiškės. Ten yra kelios dešimtys tokių kolonėlių. Tačiau mes per artimiausius 3 metus ketiname visame šiame rajone išplėtoti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Ir jei gyventojai prie jų prisijungs, kolonėles bus galima išjungti. Tačiau kol ne visi prisijungs, tol mes jas paliksime ir prižiūrėsime. Teisės aktai mus įpareigoja teikti geriamąjį vandenį ir mes siekiame jį teikti į namus. Tačiau jei gyventojas pasirenka likti su kolonėle ir neturėti namuose nuotekų tinklų, mes vandenį ir toliau tieksime į kolonėlę. Žinoma, visaip skatinsime, raginsime ir padėsime konsultacijomis žmonėms prisijungti“, – apie procesą aiškino A.Bubnelis.
Kaip aiškina „Vilniaus vandenų“ specialistai, vandentiekis ir nuotekų tinklas atvedamas iki sklypo ribos ir suderinama su gyventoju, kad tai būtų patogiausias bei artimiausias taškas. Gyventojui užtenka pasikloti vamzdį nuo sklypo ribos iki jo namo ir padaryti viduje reikiamus darbus.
Toks pat kaip bute
„Vanduo į kolonėles atiteka iš tų pačių 40–180 m gylio gręžinių ir tokios pačios geros kokybės, kaip ir į visų likusių vilniečių namus. Jose tiekiamas vanduo lygiai taip pat stebimas bendrovės geriamojo vandens laboratorijoje, kurioje kasdien atliekami mikrobiologiniai, fizikiniai ir cheminiai geriamojo vandens tyrimai. Visas vandens kolonėles nuolat prižiūri „Vilniaus vandenų“ specialistai, jie šalina pasitaikančius gedimus“, – aiškino A.Bubnelis.
Už vandenį kolonėlių naudotojai moka tokiu pačiu principu, kaip ir visi kiti klientai, t.y., pagal skaitiklius (tose kolonėlėse, kur jie yra įrengti). O tose kolonėlėse, kur skaitikliai nėra įrengti, mokama pagal nustatytas vidutines vandens suvartojimo normas vienam klientui (šeimai/butui).
„Pagal tas pačias normas moka ir vandenį namuose naudojantys klientai. Tokių nėra labai daug, istoriškai jų namuose nebuvo skaitiklių ar nėra galimybių jų įrengti. Mes tokių klientų skaičių nuolat mažiname įrengdami jų būstuose skaitiklius. Tiesa, pasitaiko, kad klientai neįsileidžia ir nesutinka, kad būtų skaitikliai įrengiami, tuomet skaičiuojamos pagal normą. O normos skaičiuojamos (ir reguliariai perskaičiuojamos) pagal vidutinį toje savivaldybėje suvartojamą vandens kiekį“, – aiškino A.Bubnelis.
Nuo 2017 m. vasario 1 dienos „Vilniaus vandenų“ aptarnaujamoje teritorijoje vidutinis suvartojamo geriamojo vandens kiekis vienam gyventojui per mėnesį yra 1,78 kub. m.
