Žmogaus imunitetas yra kertinis faktorius, kovojant su virusine infekcija. Šiuo metu nėra atliktų specifinių tyrimų per pasaulį plintančiam koronavirusui, tačiau iš esmės organizmo atsakas į visus virusus yra panašus.
JAV pulmonologas R.Seheultas paaiškina, kad pirmiausia, kai virusas patenka į organizmą, jis prisijungia prie ląstelės receptorių ir perima jos valdymą – vietoj jai reikalingų baltymų ima gaminti savo kopijas. Galiausiai ląstelė plyšta ir išleidžia dar daugiau virusų į organizmą, kurie atlieka tą patį darbą.
Chroniškai neišsimiegoję asmenys bus kovos su virusu fronto priešakyje. Medikai Kinijoje yra pervargę ir tai didelis peilis jų imuninei sistemai, – sako R.Seheultas
Pirmasis organizmo atsakas – kai kraujyje cirkuliuojantys makrofagocitai „praryja“ ir sunaikina užkrėstą ląstelę, ir suskaido ją į daleles – informaciją apie virusą jie perduoda limfocitams, kurie pradeda imuninį atsaką, gaminami antikūniai. Plačiau apie tai, kaip veikia imunitetas, ligą tyrinėjantis medikas anglų kalba paaiškina „Youtube“ kanale (nuo 2 minutės).
„Iš esmės imunitetas leidžia išgyventi virusinę infekciją. Jis nulemia, ar pacientas pateks į reanimaciją, ar virusas pasireikš tik lengvais simptomais. Jei imunitetas greitai nesureaguoja, virusinė infekcija bus platesnė, apims visą organizmą, tada reikės didesnės atsakomosios reakcijos, daugiau uždegimo, dėl to žmonės miršta“, – aiškina R.Seheultas.
Jis irgi pataria, kad pirmiausia reikia vengti bet kokio galimo kontakto su koronavirusu. Tačiau jei vis tik toks kontaktas atsitinka, geriausia, ką žmogus gali padaryti – turėti kuo tvirtesnį imunitetą.
„Juk norėtumėte turėti kuo geresnį imuninį atsaką, kad jūsų imunitetas veiktų tobulai. Ar nebūtų puiku, jei galėtumėte padaryti kažką tokio, kad imunitetą sustiprintumėte? Kad galėtumėte pagaminti daugiau antikūnių? Yra kai kas, ir tai ne vaistai, visiškai nemokama, ir galima daryti bet kur“, – kalba medikas.
Miego nauda
R.Seheultas argumentuoja, kad pakankamai miego yra vienas iš reikšmingiausių faktorių, kuris nulems organizmo imuninį atsaką, ir tai grindžia atliktomis studijomis.
„Neturime vakcinų, neturime vaistų, bet yra kai kas, ką galime padaryti, jei vis tik būtume infekuoti“, – sako medikas.
Jis paaiškina, kad kol žmogus yra budrus, jo organizmas išskiria hormonų, tokių kaip epinefrinas ar norepinefrinas, o šie hormonai deaktyvuoja imuninės sistemos ląsteles. Ir atvirkščiai, kai žmogus miega, šių hormonų konventracija nukrinta, tai paskatina imuninę sistemą aktyviau žudyti įsibrovėlius.
Vienoje studijoje 25 jauni vyrai, neskiepyti nuo gripo, buvo padalinti į dvi grupes. Pirmai grupei leista miegoti tik 4 valandas per naktį, o antra grupė miegojo po 8 valandas. Po 4 naktų visi vyrai buvo paskiepyti nuo gripo. Dar po 2 dienų pirmajai grupei leista išsimiegoti – po 12 valandų 7 naktis.
Antikūnių koncentracija buvo išmatuota prieš bandymą, ir ji buvo vienoda ir maža – atitinkamai po 0,07 ir 0,09.
Esant 10 bandymo dienai išmatuota antikūnių koncentracija „nemigos“ grupėje buvo daugiau nei dvigubai mažesnė – 0,5, lyginant su 1,15. Praėjus 20-30 dienų antikūnių koncentracijos suvienodėjo ir skirtumo nebeliko. Bandymas parodo, kad išsimiegojusiųjų organizmas greičiau reagavo į įsibrovėlius organizme.
Kitas tyrimas apėmė 153 asmenis, kurių amžius svyravo nuo 21 iki 55 metų. Visiems jiems buvo į nosį sulašintas peršalimo rinovirusas ir mokslininkai stebėjo, kuriems žmonėms per 5 dienas atsiras peršalimo simptomai.
Visi asmenys buvo apklausti. Tačiau nei demografinė padėtis, nei kūno svoris, nei socioekonominis statusas, gyvenimo būdas ar metų sezonas neparodė jokių reikšmingų skirtumų. Išskyrus vieną kintamąjį.
Tie, kurie per pastarąsias 14 dienų miegojo 8 valandas ir daugiau, turėjo vidutiniškai tris kartus mažesnę tikimybę susirgti peršalimu nei tie, kurie miegojo trumpiau nei 7 valandas.
O tie, kurių miego kokybė buvo gera, turėjo netgi dar mažesnius šansus susirgti.
„Noriu aiškiai pasakyti, neturėjome atskiros studijos, kaip miegas paveiktų atsaką į koronavirusą, visa tai susiję su įrodymais, kuriuos turime apie imunitetą ir jo atsaką į virusus apskritai“, – pabrėžia R.Seheultas.
Anot jo, 4 iš 10 JAV gyventojų chroniškai neišsimiega – miegui skiria trumpiau nei 7 valandas per naktį, kai rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per naktį. Plačiau apie šiuos tyrimus vaizdo įraše žemiau kalbama nuo 2 minutės.
„Chroniškai neišsimiegoję asmenys bus kovos su virusu fronto priešakyje. Medikai Kinijoje yra pervargę ir tai didelis peilis jų imuninei sistemai“, – sako medikas.
Jis išskiria dar vieną mechanizmą, kaip miegas padeda kovoti su infekcija – miego metu išskiriama daugiau augimo hormono, kuris stimuliuoja imuninę sistemą.
„Tarp 10 valandos vakaro ir 1 val. nakties išskiriama daugiausiai šio hormono. Einant vėlai miegoti, prarandamas augimo hormonas ir imunitetas tampa netikęs“, – sako R.Seheultas.
Jis apgailestauja, kad technologijos, mobilieji telefonai, televizoriai sutrikdė šiuolaikinių žmonių cirkadinį ritmą.
Kaip dar galima sustiprinti imunitetą
Imuniteto stiprinimo idėja yra viliojanti, tačiau tai padaryti yra sudėtinga dėl to, kad tai ne vienas dalykas, o visa sistema. Kad imunitetas funkcionuotų gerai, būtinas balansas ir harmonija, rašoma Harvardo medicinos mokyklos svetainėje. Todėl sveika gyvensena yra pagrindinė rekomendacija norint turėti stiprų imunitetą:
- Nerūkyti
- Valgyti daug daržovių ir vaisių
- Reguliariai mankštintis
- Išlaikyti sveiką kūno masę
- Pakankamai išsimiegoti
- Vengti infekcijos plaunant rankas ir maistą gaminant aukštoje temperatūroje
- Minimizuoti patiriamą stresą
Senstant imunitetas natūraliai silpsta ir tai prisideda prie daugiau infekcijų ar susirgimų. Studijos rodo, kad vyresni žmonės turi didesnę tikimybę užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir nuo jų numirti.
Kvėpavimo takų infekcijos, gripas ir ypač plaučių uždegimas yra pagrindinė vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų mirties priežastis visame pasaulyje.
