Su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi susitikęs Rusijoje kalėjęs visuomenininkas dėkojo Lietuvai už paramą, bet sakė, jog Ukraina neturi būti „elgeta“.
„Jūs darote tai, kas yra jūsų galioje, mes viskuo patenkinti, (...) tačiau pirmiausia mes turime pasikeisti patys. Mes neturime būti elgeta, kuri laksto ir visų prašo maisto likučių nuo stalo. Tai nevertinga šaliai“, – žurnalistams penktadienį sakė O.Sencovas.
„Mes turime tapti stipria, nepriklausoma, lygiaverte partnere ir tada galbūt mus priims į Europos Sąjungą. Neturime belstis į kažkokias duris kaip elgetos“, – pridūrė jis.
„Padėkite mums keistis, kad mes taptume labiau europiečiai, nei esame dabar“, – tvirtino aktyvistas.
Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje, taip pat skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą.
„Mes turime plėsti tas (bendradarbiavimo) formas ir galbūt išnaudoti tuos papildomus svertus, naudojantis įtaka ir tų žmonių, kurie patys turi įtaką toje šalyje“, – kalbėjo L.Linkevičius.
O.Sencovas į Lietuvą atvyko pirmą kartą, jis dalyvaus savaitgalį organizuojamame Rusijos opozicionierių renginyje.
Jis 2015 metais Rusijoje buvo nuteistas kalėti 20 metų už teroro akto rengimą Maskvos aneksuotame Kryme, tačiau atgavo laisvę Ukrainai ir Rusijai šių metų rugsėjį apsikeitus kaliniais.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys laikėsi pozicijos, kad kaltinimai O.Sencovui buvo sufabrikuoti dėl režisieriaus pilietinių iniciatyvų.
Tikisi postūmio reformose
O.Sencovas teigė besitikintis, kad nauja valdžia Ukrainoje duos postūmį reformoms.
Šalies prezidentu gegužę tapo politikos naujokas Volodymyras Zelenskis, o liepą jo partija laimėjo absoliučią daugumą parlamente.
„Ukraine yra labai didelė reformų ir giluminių pokyčių paklausa, kurie, deja, per pastaruosius penkerius metus nebuvo tokie stiprūs, kaip laukta“, – tvirtino visuomenininkas.
Jis ragino naujai valdžiai duoti laiko.
„Per tris – keturis mėnesius pasiekti didelio proveržio neįmanoma, todėl reikia palaukti mažiausiai metus, tada bus aišku. Tačiau žmonės, kaip ir aš, turi vilties“, – kalbėjo O.Sencovas.
Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir organizavo separatistų veiklą rytinėje šalies dalyje. Karas nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.
Šie neramumai prasidėjo, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Tapęs prezidentu V.Zelenskis siekė įpūsti naujos gyvybės taikos dėl Rytų Ukrainos derybose, šiuo metu planuojamas naujas keturšalių pokalbių tarp Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos etapas.
O.Sencovas sakė, kad Ukrainos prezidentas siekia taikos, tačiau jos nenori Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Pasak režisieriaus, Rusijos prezidento užduotis yra „ant Ukrainos užmesti Donbasą kaip pavadėlį“.
L.Linkevičius teigė, kad Ukraina priklauso Europai, bet žmonės turi tai pajusti.
„Nuo to, žinoma, priklauso ir ateitis apskritai tų reformų, ir manyčiau, tam tikra prasme, Europos politikos sėkmė“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
O.Sencovas taip pat tvirtino, kad aktyviai domisi padėtimi Kryme, iš kurio vejami proukrainietiškai nusiteikę žmonės. Anot O.Sencovo, pusiasalyje gyventi lieka V.Putinui lojalūs valdininkai, kariai, policininkai.
„Jie dirbtinai keičia Krymo demografinę situaciją, kad visi ten būtų už Rusiją“, – kalbėjo aktyvistas.
Europos Sąjunga dėl Krymo aneksijos ir įsitraukimo į karą Rytų Ukrainoje yra įvedusi Rusijai sankcijas.
