Susitikime G.Nausėda akcentavo, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra itin svarbi tiek Lietuvos, tiek viso NATO rytinio flango saugumo dalis.
Šalies vadovas dėkojo Vokietijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą ir rodomą lyderystę vadovaujant NATO priešakinių pajėgų kovos grupei Lietuvoje.
Vokiečių karių daugės laipsniškai
Pasak šalies vadovo, Lietuvos ir Vokietijos dar prieš NATO viršūnių susitikimą Madride priimtas komunikatas dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje yra Lietuvos ir Vokietijos ilgalaikio įsipareigojimo sustiprintam bendradarbiavimui gynybos srityje pagrindas. Prezidento teigimu, Lietuvos tikslas – kuo greitesnis ir efektyvesnis komunikato įgyvendinimas.
„Saugumą vertiname rimtai, todėl aktyviai didiname lėšas gynybai ir investuojame į karinę infrastruktūrą. Norime kuo greičiau būti pasirengę priimti pilną Vokietijos karių brigadą savo šalyje. Sąjungininkų karių nuolatinis buvimas Lietuvos teritorijoje yra visiškas mūsų prioritetas. Iš savo pusės padarysime viską, kad sukurtume sąlygas dislokuoti Vokietijos brigadą jau 2026 metais“, – sakė prezidentas.
Pasak G.Nausėdos sutarta, kad komunikatas lieka galioti, jis turi būti įgyvendinamas, jis yra vienareikšmis, suteikia galimybes dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
„Sutarėme, kad tas procesas turi būti laipsniškas, kad Vokietija įsipareigoja didinti savo karinį buvimą Lietuvoje, priklausomai nuo mūsų žingsnių infrastruktūros įgyvendinimo“, – BNS ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su kancleriu sakė šalies vadovas. Anot jo, Vokietija išreiškė norą stebėti procesą, kaip Lietuvai sekasi kurti infrastruktūrą, pritaria norui spartinti šį procesą.
Lietuva daro savo namų darbus, daro žingsnius ir yra už tai apdovanojama atitinkama Vokietijos reakcija, kitaip sakant, vis didesniu kariniu buvimo Lietuvos teritorijoje.
„Man patinka tokia formulė, kurią aš pasiūliau, o kancleris sutiko: Lietuva daro savo namų darbus, daro žingsnius ir yra už tai apdovanojama atitinkama Vokietijos reakcija, kitaip sakant, vis didesniu kariniu buvimo Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Infrastruktūra nėra kuriama tam, kad po to stovėtų tuščia“, – pridūrė jis.
-
Vokietijos ambasadorius: visi pripažįsta, kad Lietuva dabar negalėtų priimti brigados
-
Lietuvai priskirta Vokietijos brigada atvyksta pirmosioms šiais metais pratyboms į Lietuvą
-
A.Anušauskas su Vokietijos gynybos ministru aptars Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje
-
Vokietijos gynybos ministras atvežė žinią: Lietuvoje visos vokiečių brigados gali ir nebūti
-
Belaukiant vokiečių: pusės milijardo investicijos – kareivinėms, poligonams, amunicijos sandėliams
-
Vokietijos gynybos ekspertas: visos brigados Lietuvoje gali nebūti, o Ukraina Vilniuje prie NATO nepriartės
-
G.Nausėda interviu „Der Spiegel“: apie Vokietijos brigadą Lietuvoje ir raudonas linijas Ukrainoje
Po susitikimo prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė 15min laidoje „15/15“ teigė, kad abu vadovai konstatavo, jog komunikatas galioja ir turi būti vykdomas.
G.Nausėda sako dar kartą suderinęs pozicijas dėl pernai patvirtinto komunikato, jog Vokietijos įsipareigojimai dislokuoti brigadą ir Lietuvos žingsniai kuriant tam reikiamą infrastruktūrą „turi būti lygiagretūs procesai“.
„Be jokios abejonės, šie procesai turi būti lygiagretūs, tad šia prasme nematau didesnių prieštaravimų ir tikiuosi, kad galėsime žingsnis po žingsnio judėti į priekį“, – kalbėjo prezidentas.
Anot A.Skaisgirytės, Iki 2026 m. Lietuva turi paruošti savo namų darbus, sukurti infrastruktūrą ir tuomet Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota. A.Skaisgirytė teigė, kad brigada nebūtų dislokuota nebent tuo atveju, jei Lietuva nesukurtų infrastruktūros.
Prezidentas sakė taip pat supažindinęs Vokietijos kanclerį su Lietuvos įgyvendinamais projektais ir jų progresu – Rūdininkų poligono įrengimu ir „kitas vietas, kurias esame nusimatę“.
Lietuvos skaičiavimais, šio apie 17 tūkst. ha plotą užimančio poligono, kuriame pastaruoju metu treniravosi Viešojo saugumo tarnyba, įrengimui bei kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.
Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.
A.Skaisgirytė 15min laidoje „15/15“ sakė, kad Lietuvai reikia pastatyti dar vieną poligoną kareivines, sandėlius amunicijai. Tam reikia ir investicijų, ir laiko. Jos teigimu, namų darbus reikia atlikti ir Vokietijai, kuri šiuo metu neturi brigados, kurią galėtų atsiųsti.
Anot jos, G.Nausėdos ir O.Scholzo susitikimo tikslas ir buvo suvienodinti požiūrius į komunikato vykdymą bei Vokietijos brigados dislokavimą.
G.Nausėda taip pat užsiminė Vokietijai apie galimybę dalyvauti sustiprintoje Baltijos šalių oro gynyboje. Vokietija žadėjo apsvarstyti tokią galimybę. Pasak A.Skaisgirytės, svarstoma ir apie galimybę, kad tai darytų rotacinės pajėgos. Anot jos, Vokietijos kancleris pažadėjo tai aptarti su savo kariuomenės ekspertais.
Paklausta, ar tikisi, kad po šio O.Scholzo ir G.Nausėdos susitikimo Vokietijos brigados tema bus mažiau politizuojama, A.Skaisgirytė atsakė: „Aš tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad bus susikoncentruota į tuos namų darbus, kuriuos mes turime padaryti“.
Skirtingos traktuotės
Abiejų šalių lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.
Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Dėmesys Vilniaus susitikimui
Pokalbio metu šalies vadovas išskyrė pagrindinius NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetus. „Iki susitikimo Vilniuje būtina patvirtinti regioninius gynybos planus, ypatingą dėmesį skiriant priešakinės gynybos principo įgyvendinimui ir efektyvaus atgrasymo užtikrinimui. Būtina stiprinti Baltijos jūros gynybą ir oro gynybą regione“, – teigė valstybės vadovas.
Pasak Prezidento, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė proga aptarti Ukrainos ir Aljanso bendradarbiavimo ateitį. Atėjo laikas sustiprinti politinį bendradarbiavimą tarp Ukrainos ir NATO. Taip pat turime sutarti dėl investicijų į gynybą žemutinės ribos. 2 proc. nuo BVP gynybai yra būtinas minimumas.
Prezidentas su Vokietijos kancleriu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą ir sąjungininkų paramą Ukrainai. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad paramos greitis ir apimtis – esminiai faktoriai šiuo karo laikotarpiu. Lietuvos vadovo teigimu, būtina skirti ir lėšų Ukrainai atstatyti, kad gyvenimas šioje šalyje, ypač išvaduotose teritorijose, galėtų tęstis, o žmonės neprarastų vilties.
Prezidentas pažymėjo, jog būtina ypatingą dėmesį skirti Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimui bei Specialiojo tribunolo Rusijos karo ir agresijos nusikaltimams tirti steigimui, nuoseklios griežtėjančios ES sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu įgyvendinimui.
