Nesutarimai tarp S.Gentvilo ir O.Vėbrienės atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, kuris, kaip anksčiau teigta žiniasklaidoje, per atostogas ministrui pranešė apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.
Žiniasklaidoje rašyta, kad jis nušalintas dėl to, kad gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis pasidalijo su trečiaisiais asmenimis, tai yra aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir jo patarėju.
Tačiau ketvirtadienį „valstiečių“ frakcijos posėdyje O.Vėbrienė tikino, kad viskas buvo ne taip.
Apie įvykį informavau ministrą aš
„Iš mano lūpų niekada nebuvo pasakyta, kad ministras yra trečiasis asmuo, nežinau, kas tokią antraštę sugalvojo, bet ji labai šiuo metu naudojama. Pareigūnas ne tarnybos metu rinko informaciją. Reikia atskirti – kad ne suteikė informaciją apie įvykį, nes apie įvykį informavau ministrą aš“, – teigė ji.
Tiesa, trečiaisiais asmenimis ministras bei kiti ministerijos pareigūnai vadinami AAD apie tai išplatintame pranešime.
O.Vėbrienė pabrėžė, kad minėtas pareigūnas ne darbo metu rinko informaciją apie įvykį.
„Visa informacija yra tyrimo informacija, ja gali disponuoti tik pareigūnai, kurie atlieka tyrimą“, – kalbėjo ji.
O.Vėbrienė aiškino, kad pareigūnas galėjo ne pats rinkti informaciją, o nukreipti į kolegas, kurie būtų Aplinkos ministerijos vadovams atskleidę informaciją apie įvykį.
Departamento direktorė sakė, kad jai kilo įtarimas, kodėl S.Gentvilo patarėjas skambino būtent tam pareigūnui. Jos teigimu, paprašytas paaiškinti savo veiksmus pareigūnas esą sureagavo labai piktai, pradėjo rašyti kolegoms bei ministrui adresuotus laiškus, viename jų teigė gerai pažįstantis ministrą ir vylėsi, kad jis imsis veiksmų ir nubaus O.Vėbrienę.
Į prokurorus kreipėsi dėl teršalų kiekio
O.Vėbrienę į AAD direktores paskyręs buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika jos klausė apie tai, ar galėjo būti slepiama informacija apie Būtingėje išsiliejusių teršalų kiekį.
Anot AAD direktorės, dėl to, kad galbūt buvo slepiama informacija iš ūkio subjekto pusės buvo kreiptasi į Klaipėdos prokurorus.
„Siekiant apskaičiuoti sąžiningai ir teisingai žalą, mes kreipėmės į prokuratūrą, kad su jos pagalba mes galėtume išsiaiškinti tikrąjį kiekį“, – kalbėjo ji.
Teigia, kad liepė nebesikreipti į prokurorus
O.Vėbrienė pasakojo, kad antrąją ar trečią ministravimo dieną S.Gentvilas ją esą buvo išsikvietęs pasiaiškinti dėl kitos temos – kodėl einama į konfliktą su Aplinkos apsaugos agentūra.
„Ministras mus išsikvietė pasiaiškinti, kodėl buvo kreiptasi į prokuratūrą, buvo aiškiai pasakyta, kad tokių veiksmų daugiau ateityje nebūtų. Kad mes turėtume išsiaiškinti viduje, susitarti ir skalbinių į viešumą nenešti“, – kalbėjo ji.
O.Vėbrienė sakė ministrui pasakiusi, kad tam nepritaria, o kreipimasis į prokurorus yra teisėtas būdas išsiaiškinti situaciją.
„Kai Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) po mūsų oficialių kreipimosi ir fakto konstatavimo, kad ūkio subjektas neįvykdė privalomojo nurodymo, priėmė sprendimą taršos leidimo nenaikinti, mes pamatėme, kad tai galimai yra ne pagal įstatymus atliktas veiksmas, galimai AAA viršijo savo įgaliojimus, nes įstatyme tokio būdo nėra, po mūsų inspektorių konstatuoto fakto turėjo naikinti leidimą, atsidūrėme tokioje situacijoje, kur turėtų pasakyti arba prokuratūra, arba teismas“, – pasakojo ji.
Anot O.Vėbrienės, prokuratūra neseniai įvertino, kad AAA veiksmas buvo neteisėtas ir pati kreipėsi į teismą gindama viešąjį interesą ir prašydama panaikinti taršos leidimą.
Teismo sprendimas, anot jos, suformuos precedentą ateičiai.
Gavo pranešėjo statusą
O.Vėbrienė neseniai pranešė dėl ministro elgesio kreipusis į Generalinę prokuratūrą ir gavusi pranešėjo statusą.
„Veiksmų ėmiausi dėl to, kad pastebėjau, jog galimai bandoma susilpninti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Tai matydama negalėjau būti nuošalyje, visą informaciją perdaviau Generalinei prokuratūrai“, – „valstiečių“ posėdyje kalbėjo O.Vėbrienė.
Ji teigė matanti realią grėsmę, kad valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė bus susilpninta.
„Jei neprieštarauji ir apie tai nekalbi, reiškia, kad sutinki, aš nesutinku“, – kalbėjo ji.
O.Vėbrienė sakė, kad nors 2018 metais vyko reforma, ji atėjusi į departamentą rado nedžiuginančią situaciją, todėl ėmėsi pertvarkų ir pradėjo nuo skaidrumo. Ji pasakojo, kad buvo atleisti trys asmenys, nesilaikę skaidrumo principų, taip pat nurodė, kad yra atvejis, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl spaudimo pareigūnui. Anot departamento vadovės, priešiškai buvo sutiktas Imuniteto skyriaus įkūrimas. Ji tęsė, kad išvardinti dalykai esą nepatiko, o tokie reakcija esą leidžia manyti, kad „kažkas nenori skaidrumo“.
Vertino departamento veiklą
Aplinkos ministerija vertino departamento veiklą ir teigia nustačiusi keletą pažeidimų, susijusių su priemokomis ir išmokomis darbuotojams, priėmimu į darbą.
Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S. Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.
