– Kaip sužinojote apie Lietuvą, kuo ji sudomino?
– Tiesą sakant, prieš atvykdamas į Lietuvą labai mažai žinojau apie ją. Likus 6 mėnesiams iki savo pirmojo atvykimo į Lietuvą 2011 m. rugsėjį, apsilankiau Taline ir Rygoje. Planavau keliauti per Lietuvą, Latviją, Estiją ir Rusiją. Tada nieko nesitikėjau iš Lietuvos ir Vilniaus, tačiau ten susipažinau su dabartine drauge ir todėl dažnai grįžtu į Vilnių. Nuo tada aš rimtai įsimylėjau Vilnių ir Lietuvą. Man labai patinka Vilniaus atmosfera ir ramybė, Lietuvos kraštovaizdžiai.
Mane labiausiai nustebino tai, kad Lietuvos kultūra man pasirodė beveik tikslus vidurys tarp Vakarų ir Rytų Europos kultūrų. Aš gyvenau apie pusantrų metų Rusijoje ir Ukrainoje, taigi gerai žinau gyvenimą šiose šalyse. Lietuvoje jaučiuosi kaip namie, ko nepasakyčiau apie Rusiją arba Ukrainą. Žinoma, yra daug skirtumų tarp Lietuvos ir Nyderlandų kultūrų, bet vis tiek ne tiek daug, kiek tarp Rusijos ir Ukrainos.
– Kokie tie skirtumai?
– Pirmasis yra jūsų kiemai. Nyderlandų kiemuose dažniausiai yra tiktai gėlių, vaismedžių, žolės ir kartais dar tvenkinys. O Lietuvos kiemuose dažnai yra šiltnamis ir įvairūs maistiniai augalai. Pirmąkart tai pastebėjęs, labai nustebau. Kitas pavyzdys – Lietuvoje gerokai populiariau važiuoti autobusu negu traukiniu.
– Kiek laiko prireikė išmokti lietuviškai?
– Kadangi aš galiu kalbėti penkiomis kalbomis (olandiškai, angliškai, rusiškai, ukrainietiškai ir lietuviškai, be to, galiu skaityti vokiškai ir prancūziškai), reikia pripažinti, kad lietuvių kalba iš jų sudėtingiausia.
Žmonėms, kurių gimtoji kalba priklauso germanų ar romanų grupėms, baltų ir slavų kalbos tikriausiai visada labai sudėtingos. Vis dėlto, laikau lietuvių kalbą sudėtingiausia: yra daugiau veiksmažodžių laikų, daiktavardžių linksniuočių, išimčių ir panašiai. Aš pradėjau mokytis lietuvių kalbos maždaug prieš dviejus metus su pertraukomis. Be pertraukų man tikriausiai būtų prireikę metų.
Lietuvių kalbą laikau sudėtingiausia.
– Kokį įspūdį paliko Lietuvos virtuvė?
– Lietuvos virtuvė labai panaši į kitų Baltijos ir slavų šalių virtuves. Pagrindiniai dalykai yra mėsa, bulvės, burokėliai, grietinė.
Mano mėgstamiausiai patiekalai yra cepelinai ir balandėliai. O vasarą pats skaniausias patiekalas, žinoma, šaltibarščiai. Džiugu, kad Lietuvos virtuvėje yra toks vasarai tinkamas patiekalas, olandų virtuvėje tokių nėra. Visi šie patiekalai taip pat skanūs dėl to, kad į juos galima pridėti grietinės. Bet kuris patiekalas tampa skanesnis su ja.
Iš gėrimų man labiausiai patinka Lietuvos gira. Aš esu jos ragavęs Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, bet Lietuvos gira pati geriausia.
Vasarą, pats skaniausias lietuvių patiekalas, žinoma, šaltibarščiai. Džiugu, kad Lietuvos virtuvėje yra toks vasarai tinkamas patiekalas, olandų virtuvėje tokių nėra.
– Kaip kilo mintis pradėti verslą Lietuvoje? Kodėl būtent Lietuvoje?
– Labai norėjau persikelti gyventi į Lietuvą ir tuo pat metu mesti iššūkį sau. Taip sugalvojau pradėti savo verslą Lietuvoje. Kadangi aš kalbininkas, mintis įkurti kalbų mokyklą buvo logiška. Man atrodo, kad dar yra galimybių pagerinti ir pakeisti kalbų mokymą. Aš įsimylėjęs Vilnių ir Lietuvą ir labai noriu čia gyventi.
Pastebėjau, kad dauguma žmonių, besimokančių kalbų, mokomi nevykusiai, dėl to greitai praranda motyvaciją ir mokymąsi nutraukia. Tai tikrai įmanoma pagerinti.
Noriu, kad mokykla siūlytų alternatyvų kalbų mokymo metodą, kuri tikrai patenkins mokinių mokymosi kalbų poreikius. Ir aš pasiruošęs eksperimentuoti, kad būtų pasiektas šis tikslas.