„Olimpiados dvasia aukštyn kojom“
Bene didžiausio ir svarbiausio sporto renginio atidarymas internete buvo aptarinėjamas visą savaitgalį. Dažniausiai – su nemaža kritikos doze. Stebėtasi, kodėl šventei pasirinkta Sena, o ne tradiciškai stadionas (neigiamą įspūdį dėl to sustiprino ir Paryžių merkęs lietus). Itin prieštaringų vertinimų sulaukė pati atidarymo ceremonija, ypač – tariamas Paskutinės vakarienės atvaizdavimas ir kai kurie kiti elementai.
Galiausiai renginį stebėjusius internautus sutrikdė olimpinės vėliavos pakėlimas. Ne vienas įžiūrėjo, kad ji buvo apversta.
„Brol, olimpinė vėliava – aukštyn kojom“, – į tradicinę atidarymo dalį sureagavo vienas „X“ vartotojas.
Kita ten pat pakomentavo, kad vaizdas buvo trikdantis. Trečias pridėjo šiek tiek ironijos: „Jei darbe išgyvenate prastą dieną, gali būti dar blogiau. Galėjote būti vėliavos komanda, kuri per atidarymo ceremoniją pakėlė apverstą olimpinę vėliavą.“
„Facebook“ vartotojai Lietuvoje ne tik piktinosi atidarymo „pragariška beskonybe“, bet ir tuo, kad niekas nepastebėjo, jog vėliava yra apversta. Kai tai įvertino kaip „olimpiados dvasios aukštyn kojomis“ simbolį ar tam tikrą ženklą.
„Netikra vėliava, klaidinga vėliava (angl. false flag) – terminas, apibūdinantis priedangos operacijas, kurios suplanuotos suklaidinti tokiu būdu, jog atrodo, kad operacijas atliko kitos grupuotės, valstybės, subjektai, bet ne tas, kuris surengė tas operacijas“, – pakomentavo vienas internautas.
Apie slaptą prasmę – nė žodžio
Olimpinė vėliava yra baltos spalvos stačiakampis audeklas. Jos viduryje – supinti penki įvairiaspalviai žiedai. Viršutinę eilę sudaro trys (mėlynas, juodas ir raudonas), žemiau nupiešti geltonas ir žalias.
Nors pirmosios modernios olimpinės žaidynės vyko 1896 m. Atėnuose, šis visame pasaulyje atpažįstamas olimpinio judėjimo simbolis pradėtas naudoti tik 1914-aisiais.
Tąmet pirmą kartą olimpiadoje varžėsi visų pasaulio dalių – Afrikos, Azijos, Europos, Okeanijos ir Šiaurės bei Pietų Amerikų (tada jos laikytos vienu žemynu) – sportininkai. Olimpinių žaidynių atgaivintojo prancūzų istoriko ir atleto Pierre’o de Coubertino sugalvotas ženklas simbolizavo šias pasaulio dalis, taip pat – sportininkų vieningą susitikimą žaidynėse.
Kadruose iš olimpiados atidarymo matyti, kad Prancūzijos kariai vėliavą pakėlė taip, kad geltonas ir žalias žiedai atsidūrė viršuje.
Dėmesį į šį nesusipratimą atkreipė ir įvairios žiniasklaidos priemonės, tačiau jų pranešimuose nepavyko rasti paaiškinimų, esą vėliavos apvertimas simbolizavo ar buvo atliktas siekiant kokių nors kitų tikslų.
Kostiumą su „klaida“ pavogė
Netinkamas elgesys su vėliava vadinamas jos išniekinimu. Tai gali būti vėliavos deginimas, plėšymas ar kitoks niokojimas, mindymas, šlapinimasis ar tuštinimasis ant jos, taip pat – užgauliojimas žodžiu ar kėlimas ne taip, kaip nurodyta teisės aktuose.
Cituoto „Facebook“ vartotojo paminėta „netikra vėliava“ (angl. false flag) yra priešiškas arba kenksmingas veiksmas (pvz., išpuolis), kuris įvykdytas taip, kad atrodytų, jog jį įvykdė kas nors kitas. Šis terminas vartojamas karyboje, politikoje, žvalgybos pareigūnų.
BBC tinklalapyje prieš porą metų buvo aprašytos kelios tokios operacijos, pavyzdžiui, Vokietijos įsiveržimas į Lenkiją ir Rusijos-Suomijos karo pradžia 1939-aisiais, „žali žmogeliukai“ Kryme 2014-aisiais. Šio teksto vertimą į lietuvių kalbą publikavo ir tinklalapis technologijos.lt.
„Netikros vėliavos“ terminą vartoja ir sąmokslo teorijų platintojai, bandydami įteigti, esą įvairūs pasaulio įvykiai ir krizės (teroro išpuoliai, masiniai susišaudymai), iš tikrųjų buvo surengti vyriausybių ar grėsmingų jėgų, siekiant politinio ar socialinio tikslo (ginklų kontrolės, pasėti baimę visuomenėje).
Taip pat skaitykite: Izraeliui kovojant su „Hamas“, platina mitą apie jo dalyvavimą Rugsėjo 11-osios atakose
Taip pat skaitykite: Kas bendro tarp šūvio į Donaldą Trumpą, didelės investicijų kompanijos ir Ukrainos?
Apverstą JAV vėliavą kaip protesto ženklą neseniai naudojo dešiniųjų pažiūrų internautai – šios šalies eksprezidento Donaldo Trumpo šalininkai. Taip jie reiškė protestą dėl teismo sprendimo pripažinti jį kaltu klastojus verslo įrašus siekiant paveikti 2016 m. šalies vadovo rinkimus ir nepasitenkinimą dabartiniu lyderiu Joe Bidenu.
Taip jie perėmė nuo seno jūreivių naudotą ženklą – apversta vėliava reiškė nelaimę laive (kad jis skęsta, dega, įstrigęs lede ir pan.) ir pagalbos šauksmą.
JAV kelti apverstą vėliavą be jokio pagrindo reiškia nepagarbą jai. Bet yra keletas teisėtų priežasčių, kai galima tai daryti. Joms priskiriamos gamtos nelaimės, pilietiniai neramumai ar asmeninės nelaimės (kai norima atkreipti dėmesį), politiniai perversmai, karas ir konfliktai.
Beje, penktadienio ceremonija buvo ne pirmas kartas, kai olimpinė vėliava žaidynių atidaryme pasirodė aukštyn kojomis. Taip jau buvo Sidnėjaus olimpiadoje 2000-aisiais.
Australijos atletės Cathy Freeman, kuriai buvo patikėta renginyje įžiebti olimpinę ugnį ir kuri vėliau laimėjo auksą 400 m bėgimo rungtyje, kostiumą puošė olimpiniai žiedai. Du iš jų buvo viršutinėje eilėje, trys – apatinėje. Bespalvis ženklas ant balto kostiumo nebuvo gerai matomi, bet akivaizdu, kad simbolis buvo apverstas.
Su šiuo kostiumu susijusi ir įspūdingesnė istorija. Per renginį sušlapusį drabužį sportininkė persirengimo kambaryje pakabino ant kablio. Tą patį 2000 m. rugsėjo 15 d. vakarą jis buvo regėtas paskutinį kartą, paskui paslaptingai dingo. Po keliolikos metų kažkas jį tiesiog atsiuntė paštu į Melburno kriketo klubą. Kad tai buvo tas pats drabužis, patvirtina apverstų olimpinių žiedų ženklas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Facebook“ vartotojo paminėta „netikra vėliava“, kaip jis apibūdino per Paryžiaus olimpiados atidarymą aukštyn kojomis iškeltą olimpinę vėliavą, yra terminas iš karybos ir politikos. Jis reiškia priešišką veiksmą, įvykdytas taip, kad atrodytų, jog jį įvykdė kas nors kitas. Jį yra pamėgę ir sąmokslo teorijų platintojai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
