Omikron banga Lietuvoje: prezidento suburti ekspertai siūlo mažinti galimybių paso reikšmę

Po susitikimo vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje dalyvavo prezidento patarėja Irena Segalovičienė, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus, Londono Karalienės universitetinės ligoninės Intensyviosios pagalbos skyriaus vadovas prof. Tomas Jovaiša.

I.Segalovičienė sakė, kad, ekspertų manymu, šiandien strateginis tikslas yra ne ribojimai, o sąmoningas vakcinavimas ir geras pasirengimas visos sistemos.

Anot jos, ekspertai pateikė savo įžvalgas dėl omikron bangos Lietuvoje, prognozavo, ko galime tikėtis artimiausiu metu. Taip pat ekspertai pateikė rekomendacijas dėl sveikatos apsaugos sistemos gyvybingumo išlaikymo, dėl testavimo sistemos tobulinimo, taip pat buvo aptarti karantino, ribojimų bei galimybių paso privalumai ir trūkumai valdant pandemiją. Ekspertai išskyrė įmonių ir gyventojų informavimo svarbą.

Banga netrukus pasieks piką

Prof. J.Augutis sakė, kad Europoje omikron banga sklinda iš pietų. Šiuo metu ši atmaina apėmusi beveik visas pietines šalis – Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją. Anot jo, ta banga jau palietusi Vidurio Europos šalis, šiek tiek net persiritusi į šiaurę. J.Augutis teigia, kad naujų užsikrėtimų atvejai visose šalyse labai aukšti, nepalyginami nei su alfa, nei su delta atmainomis. Tačiau yra ir gera žinia – hospitalizacijų ir mirčių skaičiai daug mažesni. J.Augutis prognozuoja, kad Lietuvoje plintant omikron atmainai naujų susirgimų skaičiai bus labai dideli, tačiau oficialioje statistikoje jie bus mažesni, nes nebus atliekama pakankamai testų, kad būtų nustatyti visi atvejai.

VDU nuotr./Juozas Augutis

Jo teigimu, omikron banga savo piką pasiekia maždaug per dvi tris savaites, tad Lietuvoje bangos piko galima tikėtis sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.

Pasak jo, visa omikron atmainos banga galėtų trukti 8–10 savaičių, o piko metu paros naujų COVID-19 atvejų skaičius galėtų pasiekti ir 9,5 tūkstančio.

„Tie skaičiai, perskaičiavus į Lietuvos mastelį, būtų nuo 5 iki 9,5 tūkstančio. Turėkime omenyje, kad banga nėra pasiekusi savo maksimumo tose šalyse, išskyrus keletą, tai tie skaičiai dar gali kilti“, – tvirtino J.Augutis.

Jis apsidraudė sakydamas, kad prognozės „galbūt ir nėra labai tikslios“ ir vylėsi, kad Šiaurės Europos šalyse banga bus švelnesnė, nei Pietų Europoje.

Anot J.Augučio, optimistiškai nuteikia hospitalizuotų asmenų skaičius, nes modelis rodo, kad ligoninėse gydomų asmenų kiekis Lietuvoje siektų „apie kelis šimtus, galbūt, iki tūkstančio“.

„Vidutiniškai iš visų tų šalių yra išskaičiuota apie 600 hospitalizuotų. Turėkime omenyje, kad prie tų didžiųjų naujų užsikrėtimo atvejų skaičių į ligonines pakliūtų tik nedidelė jų dalis. Lygiai taip pat su reanimacijos lovomis: perskaičiavus į Lietuvos mastelį, reanimacijų užimtumas būtų apie 100 lovų“, – tikino profesorius.

Jis taip pat ragino „neapsigauti su optimistiniais skaičiais“, nes minimose šalyse yra didesnis vakcinuotųjų, ypač vyresnio amžiaus grupėse, skaičius.

„Galbūt artimesnė šalis mums būtų Graikija, kuri pagal vakcinavimo parametrus yra panaši. Tad čia šiek tiek nuo to optimizmo nukrypsta skaičiai, atvejų Lietuvai ji generuotų apie 9 tūkstančius (per parą – BNS), hospitalizuotųjų apie 2 tūkstančius, mirčių skaičius, turbūt, būtų panašus, kokį matome dabar – 15–17, reanimacijų – apie 150“, – tikino mokslininkas.

Profesoriaus teigimu, bet kuriuo atveju, prognozės nerodo, kad Lietuvoje gali būti viršytas nustatytas kritinis rodiklis – 240 užimtų reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų.

Siūlo pripažinti greitojo testo rezultatus

D.Vitkus sakė, kad maksimaliai Lietuvoje galima atlikti 20 tūkst. PGR tyrimų per parą. Tuo tarpu prognozuojama, kad tokių tyrimų galėtų būti 2–2,5 karto daugiau, jei būtų norima nustatyti realų skaičių susirgusiųjų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalius Vitkus ir Gitanas Nausėda

Ekspertai, anot jo, siūlo padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą, sudarant galimybę medikams teigiamus greitojo antigeno testo rezultatus nedelsiant įvesti į sistemą. Taip pat siūloma priimti greitojo antigeno testo rezultatą COVID-19 diagnostikoje kaip pakankamą įrodymą ir nereikalaujant papildomų patvirtinimų.

„Paprastas būdas, kurį mes šiuo metu siūlome, yra padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingai akcentuočiau greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir visur kitur, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigeno testo rezultatus nedelsiant įvesti į e.sveikatos sistemą“, – pabrėžė profesorius.

Ekspertas ragino pagalvoti ir apie „savitestavimo skaitmenizavimo galimybes“, t.y. sukurti saugią sistemą, kad pats žmogus galėtų specialia programėle perduoti namuose atlikto testo rezultatus į e.sveikatos sistemą ar kitas duomenų bazes. Vis dėlto jis pripažino, kad omikron atveju tai gali ir nebūti itin efektyvu.

Siūlo keisti tyrimų profilį

D.Vitkaus teigimu, ekspertai taip pat ragina plėsti imunoglobulino G klasės antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą tyrimų prieinamumą, o teigiamą šio tyrimo rezultatą ne tik persirgusiems, bet ir paskiepytiems asmenims „laikyti pakankamu persirgimo COVID-19 liga įrodymu“.

Eksperto teigimu, iki šiol Lietuvos laboratorijose vertinant asmenų antikūnų kiekį, buvo koncentruojamasi į imunoglobulino G klasės tyrimus dėl spyglio baltymo, nors nėra pakankamai mokslinių duomenų, koks tokių antikūnų kiekis yra saugus.

„Antikūnai prieš nukleokapsidės baltymą nesusidaro paskiepytam asmeniui, šie antikūnai susidaro tik persirgus COVID–19. Todėl jų teigiamas rezultatas neginčijamai įrodytų buvusį kontaktą su virusu, kuris, galbūt, praėjo be simptomų“, – sakė D. Vitkus.

Jis siūlo, jog esant teigiamam šio testo rezultatui, galimybių paso galiojimas būtų pratęstas penkiems mėnesiams.

Reikėtų mažinti galimybių paso svarbą

D.Vitkaus teigimu, jei galimybių pasas išlieka ir toliau, tai, ekspertų manymu, esant teigiamam Anti-N Ig imunoglobulino G testo rezultatui vertėtų galimybių paso galiojimą pratęsti iki penkių mėnesių remiantis jau tokia Izraelyje taikoma praktika.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui kviečia mažiau sureikšminti galimybių pasą, o daugiau skirti dėmesio bendroms saugumo priemonėms.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kestutis Petrikonis

„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimusis, bereikalingus susitikimus, kontaktinį darbą, turbūt yra netikslingas dėl to, kad pasiekti tiems rezultatams, karantinui, reikia pakankamai laiko, tai sukelia neramumų. Galbūt susitelkimas pasirengimui šioje vietoje būtų svarbesnis. Su tuo susijęs ir galimybių paso dabartinis formatas“ – tikino jis.

Profesorius akcentavo, kad omikron atmaina užsikrečia ir vakcinuoti, ir sustiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.

„Esminis mūsų siūlymas – ši priemonė (galimybių pasas – BNS) lieka svarbi, bet jos taikymas turėtų būti turbūt peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui, nesiekiant sužlugdyti, ką tokios priemonės sukuria gero ir kiek jos yra naudingos“, – sakė K.Petrikonis.

„Manome, kad skiepyti ir neskiepyti turi tik asmeninį saugumą, to saugumo, kurio galima buvo tikėtis, kad jie turėtų kitų viruso variantų metu, kad jis neperneš ar dar kažkaip, to šioje vietoje nėra. Manytumėme, kad labai griežtas galimybių paso taikymas griežtai atskiriant srautus šiame etape mažai efektyvus“, – pridūrė profesorius.

Ligoninių priėmimo skyriuose bus karšta

T.Jovaiša patvirtino, kad didžioji dauguma omikron užsikrėtusių pacientų serga nesunkiai, daugelis jų, atvykusių į priėmimo skyrių, jau tą pačią dieną keliauja namo.

Todėl siūloma, kad tokie ligoniai galėtų vykti ir į daugiau ligoninių priėmimo skyrių. Tokia decentralizacija padėtų valdyti išaugusius pacientų srautus.

„Manome, kad augimas neturėtų viršyti 10 procentų, šiuo metu rezervas yra gerokai didesnis. Kalbant apie hospitalizacijos poreikį, jis bus kiek didesnis, nei augimas intensyvioje terapijoje, bet taip pat nedidelis“, – prognozavo ekspertas.

T.Jovaišos teigimu, vienas didžiausių iššūkių bus medicinos personalo trūkumas, ypač priėmimo skyriuose, nes pasiskiepiję asmenys, kurių sistemoje dauguma, serga be simptomų arba labai lengvai, bet į darbą kurį laiką eiti negalės.

„Numanome, kad pagrindinis srautas pacientų, jį mūsų kolegos išvys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, manome, tai bus pati karščiausia ir sudėtingiausia sveikatos apsaugos sistemos vieta artimiausiomis savaitėmis, kur poreikio augimas gali viršyti 20 ir daugiau procentų. Tai gali tikrai sukelti problemų“, – kalbėjo jis.

Rekomendacijos – trumpinti saviizoliaciją

Ekspertai rekomenduoja labiau diferencijuoti ir saviizoliacijos laikotarpius, skirtingais atvejais juos trumpinant.

Taip pat jie siūlo išlaikyti kontaktinį ugdymą plečiant vaikų testavimo galimybes, griežtinant kitas apsaugos priemones, kaukių dėvėjimo taisykles.

Rekomenduojama atnaujinti medicinos personalo sergamumo COVID-19 stebėseną, decentralizuoti COVID-19 paslaugų teikimą, kad pacientai galėtų vykti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių – taip, pasak jų, paslaugų poreikio augimas būtų paskirstytas tolygiau, didesnės ligoninės galėtų toliau išlaikyti kitas sveikatos paslaugas.

VIDEO: Prezidentas susitiko su sveikatos ekspertais: kokią įtaką pandemijai daro omikron?

Prezidentas susitiko su sveikatos ekspertais: kokią įtaką pandemijai daro omikron?

Pastarosiomis savaitėmis šalyje fiksuojamas sergamumo koronavirusu augimas.14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek paaugo ir siekia 1182,4 atvejo, kai praėjusių metų pabaigoje jis buvo kiek didesnis nei 700 atvejų.

Praėjusią parą nustatyta 2680 naujų COVID-19 atvejų, mirė devyni žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą beveik 1,5 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 16,2 tūkst. žmonių.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1107 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 90 iš jų – reanimacijoje.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 547 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,6 tūkst. žmonių.

Oficialiai Lietuvoje patvirtinti 128 COVID-19 omikron atvejai, tačiau Statistikos departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, tikėtina, kad naujoji viruso atmaina jau tapo dominuojančia Lietuvoje.

Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.