Nauda nusveria, bet krešulių pasitaiko
Kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 suteikiama nauda nusveria šalutinio poveikio riziką, trečiadienį paskelbė Europos vaistų agentūros (EVA) vadovė Emer Cooke. Tačiau EVA vaistų saugumo vertinimo ekspertų komitetas (PRAC) pripažino, kad paskiepytiems žmonėms susidarančius kraujo krešulius reikėtų vertinti kaip labai retą šalutinį poveikį.
Lietuva neketina riboti skiepijimo šia vakcina, kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, vyrams jokių rizikų nebuvo nustatyta, o moterims iki 60 m. jos gali pasitaikyti itin retai.
Daugiau skaitykite čia: Arūnas Dulkys apie „AstraZeneca“ vakciną: vakcinacija nestabdoma, rizika vyrams nenustatyta, tik moterims iki 60 m.
Ignoruoti simptomų nereikėtų
Šioje spaudos konferencijoje kalbėjęs onkoimunologas M.Strioga taip pat akcentavo šios vakcinos naudą, primindamas, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai pasitaiko itin retai ir tik tam tikrai grupei žmonių – moterims iki 60 metų.
Onkoimunologas išvardijo simptomus, kurių vis dėlto nereikėtų ignoruoti pasiskiepijus čia vakcina.
Jeigu po trečiosios dienos išlieka stiprėjantis galvos skausmas, sutrikusi rega, tam tikri neurologiniai pokyčiai ar galūnių aptirpimai, nereikia laukti.
„Kalbėsiu apie dažniausią dalyką, kuris dabar iškyla, tai veninių galvos smegenų sinusų trombozė. Pirmąsias dvi-tris dienas tie šalutiniai poveikiai galimi – karščiavimas, galvos skausmas, to sureikšminti nereikėtų, juolab kad yra nurodoma, jog sunkios komplikacijos pasireiškia 3–16 dienomis po pirmosios vakcinos dozės suleidimo“, – sakė medikas.
Tad jeigu iš karto po vakcinavimo pakyla temperatūra, kuri laikosi kelias dienas, skauda galvą, panikuoti nereikėtų.
„Jeigu po trečiosios dienos išlieka stiprėjantis galvos skausmas, sutrikusi rega, tam tikri neurologiniai pokyčiai ar galūnių aptirpimai, pusiausvyros sutrikimai, galvos sutrikimai, nereikia laukti. Vien to pakaktų, kad nepraeinantis, stiprėjantis galvos skausmas su bet kokiais neurologiniais simptomais, reikia kreiptis į medicinos įstaigą.
Kitas požymis, kuris galėtų būti, tai atsirandančios vadinamosios mėlynės, petechijos odos paviršiuje gali būti susijusios su sumažėjusiu trombocitų skaičiumi. Pajutus šituos neraminančius požymius reikėtų kreiptis į medicinos įstaigą ir ten jau žinomi algoritmai, kokius tyrimus reikia atlikti ir kokį gydymą pagal jų rezultatus taikyti“, – aiškino M.Strioga.
Intensyvūs skausmai
Jis taip pat sakė, kad galimos trombozės ir kitose organizmo vietose, kurios pasitaiko išskirtinai retais atvejais: „Tarkim, jeigu įvyktų pilvo – žarnyno ar kitų pilvo organų – kraujagyslių trombozė, dažniausiai tai pasireiškia intensyviais skausmais toje srityje.
Gali būti, kad tai ir nepasiteisins, gali būti, kad žmogus išsigandęs, galvodamas, kad taip gali būti.
Jeigu pasireiškia plaučių arterijos tromboembolija, kuri atėjusi iš giliųjų venų, vėlgi būna skausmas krūtinės ląstoje, dusulys, prakaito pylimas, žmogui darosi silpna, gali ir sąmonę prarasti sunkiausiais atvejais.“
Visi šitie atvejai, anot M.Striogos, įvardijami informaciniuose lapeliuose, kaip ir tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kada vertėtų pasikonsultuoti su medikais.
„Gali būti, kad tai ir nepasiteisins, gali būti, kad žmogus išsigandęs, galvodamas, kad taip gali būti. Bet net ir tada, jeigu jums neramu po vakcinos, jeigu jaučiate požymius, susijusius su tuo, dėl ko esate informuotas, kreipkitės į gydymo įstaigą. Jeigu to nebus, jums tai ir bus gražiai pasakyta, kad to nėra ir ramiai toliau gyvenkite“, – kalbėjo onkoimunologas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, visoje Rytų Europoje, tokių atvejų nėra fiksuota. Dažniau tokie šalutiniai poveikiai pasitaiko moterims, jaunesnėms negu 60 m.
Todėl M.Strioga paragino „Vaxzevria“ vakcina skiepytis vyrus ir visus vyresnius nei 60 m. žmones, taip prisidedant prie pandemijos suvaldymo.
Paklaustas, ar verta skystinti kraują prieš ar po vakcinacijos, M.Strioga teigė, jog šiuo metu vienos nuomonės dėl to nėra ir tai nėra rekomenduojama.
-
Europos vaistų agentūra: „AstraZeneca“ vakcinos nauda nusveria riziką, itin retas šalutinis poveikis – kraujo krešuliai
-
Estijoje sustabdytas jaunesnių nei 60 metų žmonių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina
-
JK komitetas: žmonėms iki 30 metų turėtų būti pasiūlyta „AstraZeneca“ skiepų alternatyva
-
Arūnas Dulkys apie „AstraZeneca“ vakciną: vakcinacija nestabdoma, rizika vyrams nenustatyta, tik moterims iki 60 m.
-
PSO: ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių – „galimas“, bet nepatvirtintas
-
Belgija stabdo jaunesnių nei 55 metų žmonių skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina
