Opozicija boikotavo iniciatyvą kartelę į Seimą leisti žemyn: nepritaria ir keli valdantieji

Dabar partijos į mandatus parlamente pretenduoja, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijos – 7 proc.

Po svarstymų pataisos pakito

Liberalas Simonas Gentvilas partijoms kartelę pasiūlė nuleisti iki 4 proc., o koalicijoms – iki 6. Esą tokios ribos būtų demokratiškesnės, naudingos mažoms partijoms, o Seimo rinkimų tvarka, lyginant ją su savivaldos rinkimų, suvienodėtų.

15min nuotr./Ramūnas Karbauskis ir Naglis Puteikis

Parlamentarai svarstymo procedūros metu tokioms pataisoms pritarė, tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą pasiekė valdančiųjų „valstiečių“ Naglio Puteikio ir frakcijos pirmininko Ramūno Karbauskio iniciatyva. Politikai paragino leisti karteles dar žemiau – partijoms iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5 proc.

Tokį siūlymą Seimas anksčiau atmetė. Jam nepritarė ir minėtasis komitetas, bet dabar jo narių dauguma persigalvojo ir „valstiečių“ siūlymui uždegė žalią šviesą.

Seimas siūlymui nustatyti 3 ir 5 proc. karteles taip pat reiškė palaikymą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, nes šįkart balsavime registravosi tik 64 Seimo nariai. Kad įstatymas būtų priimtas, reikia, kad registruotųsi ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Siūlė pokyčių netaikyti kitąmet

Balsavime nutarė nedalyvauti opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, liberalų ir socialdemokratų frakcijos.

Nuomonės dėl pataisų išsiskyrė ir tarp valdančiųjų: frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Algimantas Dumbrava registravosi balsavime, tačiau pozicijos dėl žemesnių kartelių rinkimuose neišsakė, Seimo „valstiečiai“ Stasys Tumėnas ir Darius Kaminskas balsavo „prieš“, Rūta Miliūtė ir Laimutė Matkevičienė susilaikė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Opozicijos atstovai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Rasa Budbergytė siekė, kad pataisos, lengvinančios kelią į parlamentą, 2020-ųjų rinkimams išvis negaliotų.

„Keisti rinkimų įstatymus iki jų likus mažiau nei metams yra tas pats, kas keisti žaidimo taisykles vidury kėlinio. Akivaizdu, kad tai daroma siekiant pakeisti rinkimų rezultatus. Numatytas įgyvendinimo laikas rodo ne norą didinti politinių jėgų atstovavimą, o paprasčiausią suinteresuotų partijų politinį išskaičiavimą“, – posėdžio metu kalbėjo M.Majauskas, tačiau Seimas jo ir kolegų iniciatyvai balsų dauguma nepritarė.

P.Urbšys: reikalingas skersvėjis

Balsuojant dėl kartelių, Seimo salėje nuskambėjo argumentai „už“ ir „prieš“ – vieni teigė, kad pokyčiai atneš fragmentaciją ir chaosą, kiti – kad bus geriau atstovaujamos mažos partijos.

„Mes visi turime pripažinti, kad šitas įstatymo pakeitimas yra inicijuotas iš politinio išskaičiavimo. Demokratija čia galbūt naudojama kaip figos lapelis“, – teigė Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys, bet pridūrė, kad dalies gyventojų, dalyvavusių rinkimuose, balsai Seime neatsispindi.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Povilas Urbšys

„Neišgaruoja šitie balsai. Šitie balsai po to išskaičiuojami, kai reikia dalintis mandatus. Man atrodo, kad kartelės sumažinimas labiau įprasmina ir įtikina dėl dalyvavimo balsuoti“, – aiškino P.Urbšys.

Jo įsitikinimu, mažesnė kartelė padės Seimui atsinaujinti: „Jeigu kalbame apie politinių partijų atsinaujinimą, reikalingas tas skersvėjis. Be abejo, galbūt tas skersvėjis ir mane išpūs iš Seimo.“

„Darbietis“ Andrius Mazuronis rėždamas kalbą kreipėsi į „valstiečius“ – esą atsakomybė už sprendimą teks jiems.

Šitas įstatymo projektas, kurį jūs norite priimti, yra trečias, kuris skirtas tik vienai politinei partijai.

„Tai, kas vyksta šioje salėje, yra ne kas kita, kaip jūsų kolegų pastatymas jūsų čia, šioje salėje, taip, kaip rusai sako, į vėžio pozą. Tas pastatymas tęsiasi jau kurį laiką. Leiskite priminti, kad šitas įstatymo projektas, kurį jūs norite priimti, yra trečias, kuris skirtas tik vienai politinei partijai“, – dėstė jis, patikslindamas, kad omeny turi valdančiuosius „socialdarbiečius“.

A.Mazuronio įsitikinimu, „valstiečiai“, siekiantys mažinti kartelę į Seimą, „degina savo populiarumo likučius“.

G.Kirkilas: mes tikrai nevirsim Babelio bokštu

Konservatorius M.Majauskas tikino, kad palengvinus kelią į parlamentą, jis taps Babelio bokštu, „kuriame susikalbėti bus neįmanoma“.

„Seimas, mažindamas kartelę, tik didins valstybės statytojų nesusikalbėjmą“, – teigė politikas. Jis kvietė atsitokėti „valstiečių“ „mažuosius brolius“: esą valdantieji neturi 71 balso, kad priimtų Seimo rinkimų įstatymo pataisas, ir pakeitimus siūlo tik tam, kad surinktų balsų biudžetui.

„Priėmus biudžetą, šis įstatymas net nebebus teikiamas“, – prognozavo M.Majauskas.

Į jį kreipėsi „socialdarbiečių“ vedlys, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

„Mes tikrai nevirsim Babelio bokštu. Dėl to galit neišgyvent. Mano mažumos Vyriausybė sugebėjo net su jūsų partija sutarti. Kaip tik bus gerai, jei bandysim visi sutart“, – teigė jis, bet į M.Majausko pastabas dėl biudžeto nesureagavo.

Prašys veto

„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas tikino, kad pataisos, lengvinančios kelią į parlamentą, „atliepia mažų partijų galimybę veikti politinėje erdvėje“ ir teigė pasigendantis šių partijų, nes didžiosios esą išgyvena ideologinę krizę.

Priėmus pataisas, liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, Seime daugės fragmentacijos, atsitiktinių žmonių skaičius, keistų iniciatyvų ir nepamatuotų sprendimų.

„Kalbėdama frakcijos vardu, informuoju, kad mes kreipsimės prašydami vetuoti šį įstatymą, jei jam šiandieną bus pritarta“, – nurodė ji.

Sprendžiant iš pastarųjų dienų reitingų, pataisos, lengvinančios kelią į parlamentą, naudingiausios Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai, S.Gentvilo atstovaujamam Liberalų sąjūdžiui, partijai „Tvarka ir teisingumas“, Socialdemokratų darbo partijai ir N.Puteikio vadovaujamai Centro partijai „Gerovės Lietuva“ – jos 5 proc. barjero į Seimą daugiamandatėje apygardoje neįveiktų.

N.Puteikis naudą sau neigė, o liberalų, „socialdarbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai – pripažino.

Jei žemesnės patekimo į Seimą kartelės būtų galiojusios 2016-aisiais, be mandatų nebūtų likusi Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija ir Darbo partija. O užstatą, galiojant 2 proc. jo grąžinimo ribai, būtų atgavusi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).