SAM siūlo įvesti metinį 45 eurų „priemokų krepšelį“, kuriame per metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Jį viršijus, valstybė padengtų tolesnes papildomas visų pacientų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka.
Vyriausybei teikiamomis pataisomis inicijuojamos naujovės paliestų ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei gaunančius mažas pajamas, t.y. iki 267 eurų, asmenis per mėnesį.
Siūloma atsisakyti ligšiolinės tvarkos, kai padengiamos visos šių visuomenės grupių priemokų išlaidos, o taip pat padengti tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka.
Ragina neatimti pasirinkimo iš senjorų
Lietuvos vaistinių asociacija abejoja siūlymu vyresniems nei 75-erių ar gaunantiesiems mažas pajamas kompensuoti tik priemokas už pigiausius vaistus, sakydama, kad iš jų „bus atimama galimybė pasirinkti“.
„Ši pacientų grupė, dažniausiai jau ilgai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja tuos pačius vaistus 10, 20 ar net daugiau metų. Jei vaistinėje paprastai gavę tam tikrą vaistą nemokamai, ateityje turės primokėti, kils nemažai nepasitenkinimo ir chaoso vaistinėse, nes pacientams pakeisti savo dešimtmetį vartotą vaistą gali būti labai sudėtinga“, – komentare BNS teigė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Anot jos, asociacija iš esmės pritaria sprendimui skatinti pacientus rinktis pigiausią vaistą įvedant metinį 45 eurų „priemokų krepšelį“.
Tačiau asociacijos vadovė pabrėžia, kad pacientas pats neprisimins, ar visada rinkosi pigiausią vaistą. Anot jo, neatmetama, kad dėl vaistų tiekimo sutrikimų tuo metu pigiausio preparato vaistinėje gali ir nebūti, kilti kitų neaiškumų tiek pacientams, tiek vaistininkams dėl neatitikimų e.sveikatos sistemoje.
„Todėl siūlome, kad būtų nustatyta konkreti suma nuo kurios, jei pacientas renkasi pigiausią kompensuojamą vaistą, visi šie vaistai jam išduodami nemokamai, nevertinant, ar jo jau patirtos išlaidos visada buvo tik pigiausiam vaistui primokėti“, – teigė K.Nemaniūtė-Gagė.
Jos nuomone, taip pat „daugiau nei optimistiška“ tikėtis, kad rudenį priėmus teisės aktus, per kelis mėnesius e.sveikata ir kitos duomenų bazės būtų parengtos suskaičiuoti, kiek pacientai išleidžia konkrečiam vaistui. O tai, pasak vaistinių atstovės, sukurtų situaciją, kai pacientai susigrąžinti permokas, pavyzdžiui, būtų siunčiami į Valstybines ligonių kasas.
„Tad tokie sprendimai, kuriems reikalinga įgyvendinti ir techninius sprendimus, turi būti nukeliami bent metams, kad juos būtų įmanoma realiai įgyvendinti vaistinėse“, – teigė ji.
A.Veryga: siūlomos „valstiečių“ idėjos
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad anksčiau opozicijoje buvę dabartiniai valdantieji kritikavo „valstiečių“ siekį skatinti rinktis pigiausią vaistą, o „dabar jau sakoma, kad viskas čia gerai“.
„Jie (siūlymai – BNS) net yra griežtesni nei mūsų siūlyta tvarka“, – BNS antradienį sakė parlamentaras.
Pasak politiko, šios kadencijos valdančiosios daugumos vykdyti pakeitimai, susiję su kompensuojamaisiais vaistais, „padarė taip, kad konkurencijos tarp vaistų tiekėjų neliko“.
„Vėl keisdami tvarką jie pripažįsta, kad sugriovė kompensacijos ir konkuravimo mechanizmus, kurie veikė ir davė efektą“, – kalbėjo A.Veryga.
Politikas teigė dar negalintis pasakyti, ar palaikys ministerijos siūlymus.
„Viskas priklausys nuo to, kas ten pakete dar bus, nes visko nespėjau pažiūrėti“, – teigė A.Veryga.
Ministerija taip pat siūlo visų kompensuojamųjų vaistų bazinę kainą apskaičiuoti pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Dabar tai taikoma tik jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas.
Pastarąjį siūlymą A.Veryga gyrė.
„Viskas tvarkoje, labai gerai. (...) Didžioji bėda yra, kad patys brangiausi, inovatyvūs vaistai, jų kainų net realiai valstybė nežino. Kai deriesi, nežinai, už kiek pardavė kitoms šalims, čia labai daug pinigų prarandama“, – teigė buvęs ministras.
„Reikia imtis to, ką mes buvom pradėję daryti, vystyti bendrus vaistų pirkimus su kitomis šalimis“, – pridūrė jis.
Nepalaiko krypties
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė opozicinių socialdemokratų atstovė Orinta Leiputė teigia apskritai nepritarianti kuriamai paskatai rinktis tik pigiausią vaistą.
„Ne visada pigiausias vaistas tinkamas žmogui, jis turės arba mokėti papildomai, arba gydytis ne tais vaistais, kurių jam reikia“, – kalbėjo politikė.
Parlamentarė taip pat kritikuoja „kompensuojamųjų vaistų kaitaliojimą“.
„Žmogus tik prisitaiko vaistus ir juos vėl jam reikia keisti“, – sakė ji.
O.Leiputė taip pat teigė, kad su pasiūlymais kol kas susipažino iš SAM pateiktų pranešimų. Pasak jos, detaliau komentuoti pokyčius bus galima su jais susipažinus Seimo sveikatos reikalų komitete.
„Iš esmės manau, kad čia yra bandymas imituoti regimybę, kad vaistai bus pigesni ir daugiau žmonių galės pasinaudoti lengvatomis“, – kalbėjo socialdemokratė.
BNS paprašė siūlymus įvertinti ir Vaistų gamintojų asociacijos, jos atstovai iki antradienio vakaro komentarų nepateikė.
Ministerija teikiamame teisės aktų pakete nori nustatyti ir priemokų lubas medicinos pagalbos priemonių įsigijimui – maksimalios pacientų priemokos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos. Šiuo metu priemokų lubos galioja tik vaistams ir sudaro 20 proc. bazinės kainos.
Pataisos artimiausiu metu bus teikiamos Vyriausybei, dėl jų turės apsispręsti ir Seimas. Tikimasi, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2023-iųjų.