Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigė atsargiai žiūrintis į tokias apklausas, nes jose daug lemia kontekstas ir klausimo formulavimas.
„Viskas priklauso nuo to, kiek apklausa yra korektiška ir kiek tiksliai suformuluojamas klausimas“, – teigė G.Paluckas, pabrėždamas, kad Lietuva nėra visiškai nutraukusi kontaktų su Rusija, o santykių atšalimą lėmė objektyvios priežastys.
„Jei klausiama, ar reikia palaikyti kontaktus su kaimynine valstybe, tai žinoma, kad gyventojai atsakys, kad reikia. Šviesios atminties prezidentas Algirdas Brazauskas irgi visada pabrėždavo, kad su kaimynais, kad ir kokie jie būtų, reikia bendrauti“, – kalbėjo socialdemokratų lyderis.
„Bet jei suformuluosite kitaip ir žmonių paklausite, ar reikia bendrauti su demokratiją paminančiomis valstybėmis, manau, kad atsakymas bus kitoks“, – pridūrė jis.
Aiškindamas premjero ryžtą kalbėti apie politinių kontaktų gerinimą, G.Paluckas svarstė, kad S.Skvernelio savarankiška linija yra susijusi ir su prezidento rinkimų kampanija.
„Visgi, svarbiausi valstybės politikai turėtų susitarti ir brėžti vieną užsienio politikos liniją. Toks žaidimas prezidento rinkimų kontekste gali įnešti sumaišties ir mūsų partnerių akyse“, – pažymėjo jis.
Gabrielius Landsbergis: „Esu nustebęs“
Dar skeptiškesnis apklausos rezultatų atžvilgiu buvo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Turiu pripažinti, kad esu nustebęs, nes dar prieš savaitę mačiau apklausą, kuri rodė visiškai kitokius rezultatus“, – teigė vienas opozicijos lyderių, apeliuodamas į „Vilmorus“ atliktą apklausą.
Jo manymu, akivaizdu, kad nepriklausomai nuo rezultatų skirtumų, tokia pozicija egzistuoja, tačiau santykių su Rusija tema ryškiai išskiria partijų rinkėjus.
„Dviejų partijų rėmėjai pasisako už santykių su Rusija atnaujinimą – socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. Visų kitų – stipriai dvejoja tokių žingsnių reikalingumu“, – pažymėjo G.Landsbergis.
„Kaip suprantu, premjeras tokiu būdu medžioja balsus. Tik klausimas, ar jis nepraras jį jau remiančių rinkėjų, kurie tokiam žingsniui nepritaria“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad rinkėjus praras ne premjeras, o skeptiškai į dalies visuomenės nuomonę žiūrintys konservatoriai, G.Landsbergis nusijuokė ir pabrėžė, kad centro dešinės rinkėjai yra itin principingi.
„Kokiam nors atnaujinimui, paminant vertybinius, išduodant bendradarbiavimą su Ukraina, mūsų rinkėjai yra skeptiški. Be paminėtų dalykų santykių atstatymas yra neįmanomas. Nematau galimybės išduoti pamatinių Lietuvos nacionalinio saugumo, provakarietiškos demokratijos linijos“, – kategoriškai atsakė G.Landsbergis.
Politologas Tomas Janeliūnas: „Tai nebūtinai reiškia, kad visuomenė palankiai žiūri į Rusiją“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, profesorius Tomas Janeliūnas apklausos rezultatus komentavo pabrėždamas, kad apklausų klausimai be konteksto dažnai duoda netikėtus rezultatus.
„Pamenu, kad prieš keletą metų delfi.lt buvo sukelta panaši intriga, kai buvo paklausta, ką rinktųsi lietuviai: ar ekonominę gerovę, dėl kurios šiek tiek būtų suvaržyta laisvė, ar laisvę. Po tos apklausos rezultatų buvo sujudimas toks, kad ekonominės gerovės rezultatas mums svarbesnis už laisvę. Visuomenė reaguoja labai paprastai ir primityviai, tad reikia vadovautis principu, kad ko paklausi, tą ir gausi“, – kritiškai apie apklausos rezultatus kalbėjo ekspertas.
„Jeigu stebėtume ilgesnį laikotarpį, vertintume tai, kas atskleista įvairiais tyrimais, akademinėmis analizėmis, tai simpatijų Rusijai nuosekliai mažėjo ir nėra tendencijos, kuri liudytų, kad didesnė dalis visuomenės trokšta gerinti iš principo santykius su Rusija“, – konstatavo jis.
Jo manymu, tai tik atsitiktinis klausimas, kai formuluotė padiktavo tam tikrą atsakymą.
„Jei mes kalbame apie tai, kad, kaip sakė Saulius Skvernelis, jog jokių kontaktų nėra, ir klausiame, ar reikia turėti kažkokių kontaktų su Rusija, tai natūrali reakcija bus, kad visada su valstybėmis reikia turėti kontaktų“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
„Tai nebūtinai reiškia, kad visuomenė palankiai žiūri į Rusiją, nesuvokia, kokios grėsmės kyla iš Rusijos pusės“, – pridūrė jis.
Profesoriaus teigimu, S.Skvernelio deklaravimas, kad jis nori atnaujinti tariamai nesančius kontaktus, gali būti ir prezidentinės kampanijos dalis.
„Tikimasi sužadinti tos visuomenės, kuri nepatenkinta tais nutrūkusiais ryšiais, pajutusios ekonominių sankcijų suvaržymus, pasyvų norą grįžti prie tų įprastų santykių, kokie jie buvę prieš Krymo okupaciją. Bet nemanau, kad jam pavyktų sėkmingai šią temą eskaluoti ir pritraukti daug rinkėjų“, – svarstė politologas.
Sakyčiau, kad čia ne pragmatiškas, o labiau paviršutiniškas požiūris, nesigilinant ir net nesiekiant suprasti tų priežasčių, kodėl mūsų ryšiai su Rusija yra riboti.
Paklaustas, kas lemia tokių apklausos dalyvių norą gerinti santykius su Rusija, T.Janeliūnas atmetė pragmatinio požiūrio įsigalėjimą.
„Sakyčiau, kad čia ne pragmatiškas, o labiau paviršutiniškas požiūris, nesigilinant ir net nesiekiant suprasti tų priežasčių, kodėl mūsų ryšiai su Rusija yra riboti. Jie priima tokią labai paprastą logiką, kad reikia prekiauti, o ne kariauti. Manoma, kad tai kažkokia Lietuvos kaltė, jog mes nesugebame palaikyti draugiškų ryšių su Rusija. Kad glaudesni prekybiniai ryšiai su Rusija padarytų turtingesniais, būtų geriau aprūpinama visuomenė. Tai yra labai primityvus ir klaidinantis požiūris. Bet ne visi skiria laiko ir nesidomi, kokia yra ta užsienio politika ir kodėl ryšiai buvo nutraukti“, – konstatavo T.Janeliūnas, pabrėždamas, kad tokiam emocijomis paremtam mąstymui pateiktas primityvus klausimas ir duoda primityvų atsakymą.
Politologas Mažvydas Jastramskis: „Taip ir rimtesni tyrimai diskredituojami“
Į apklausos rezultatus socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo ir politologas Mažvydas Jastramskis. Jis pabrėžė, kad tokios primityvios apklausos diskredituoja rimtesnius tyrimus.
„Skalės klausimas geriau parodo išsidėstymą, kuris primena normalų pasiskirstymą. O kalbant apie šį konkretų klausimą...
Na, nėra visai taip, kad ko paklausi, to ir gausi (jei žmogus yra prieš vienalytes santuokas, sunkiai tu išgausi iš jo didelį pritarimą), bet jeigu klausime suformuluota: a) klaidinga prielaida (kontaktai yra); b) klausimas vedantis (nes atnaujinimas lyg ir rodo, kad gerai, jog čia kažkoks žingsnis į priekį), tai sudėtinga kalbėti apie tokių skaičių prasmę. Gaila, nes taip ir rimtesni tyrimai diskredituojami“, – rašė ekspertas.
