Opozicija iš I.Šimonytės laukė kitokių sprendimų, politologai minėjo norą patikrinti koaliciją

Vėlų antradienio vakarą premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad neatleis nei vieno ministro. Šią poziciją ji nurodė išplatintame pranešime.

Vyriausybės vadovė neįžvelgė atsistatydinimo pareiškimus parašiusių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kaltės dėl kilusio Baltarusijos trąšų tranzito skandalo, todėl įtikino juos pareiškimus atsiimti.

Plačiau skaitykite čia: I.Šimonytės sprendimas: Vyriausybė lieka, neatleis nė vieno ministro.

Seime praėjusį trečiadienį paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ paėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. Įmonės vadovas tvirtino, kad apie tai buvo informuotos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos.

Opozicija nusivylė

Premjerės sprendimas palikti postuose abu kritikuotus ministrus nuvylė opozicijos atstovus. Neseniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palikusi bei į Regionų frakciją perėjusi Agnė Širinskienė savo paskyroje feisbuke piktinosi: „Nauji politikos standartai: valdančiosios partijos lyderis neprisiėmė atsakomybės už valstybės biudžetą ir nedalyvavo jo priėmime, o dabar, panašu, nusiplovė atsakomybę ir už sugriautą vertybinę politiką, apgadintus santykius su strateginiais partneriais bei visas makles su trąšomis. Pasitraukti gavo kraštinis, o ne tas, kas visą muziką grojo ir jai dirigavo. Nejaugi tik taip baigsis visa istorija?“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Giedrius Surplys taip pat feisbuke rašė: „Būsiu pasikarščiavęs, pastarąją savaitę kalbėdamas apie garbingus Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis poelgius. Ar čia – nauja prievartinio darbo forma liberalų Vyriausybėje – paprašau kuo skubiau atleisti iš pareigų, bet dirbu?

Nuo šiandien ši Vyriausybė turėtų nusiimti „vertybinės politikos“ etiketę. Iš Premjerės neišgirdau nieko naujo, tik „kalta aplinka“. Tokie tad žadėtieji naujoviški vakarietiškos demokratijos standartai...“

Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė taip pat piktinosi: „Blogai tai, kad kaip ir visi ankstesni jos pirmtakai neprisiėmė jokios atsakomybės (nes gi nieko nežinojo, o cituojant „teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis“), nepademonstravo jokios „aukštesnių“ standartų politikos, padejavo, kaip sunku, o gąsdinimus, jog gali pasitraukt visa Vyriausybė, turbūt nurašė nuovargiui.

Tiek tos dramos atomazgos, kurios, beje, tikriausiai visi ir tikėjosi. Nes atstatydinti valdančiosios partijos lyderį būtų kažkaip nekažkaip“.

V.Blinkevičiūtė: nuvylė Lietuvos žmones

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad premjerės I.Šimonytės sprendimas neatleisti dviejų savo darbo tinkamai neatlikusių ir netiesą viešai sakiusių ministrų nuvylė daugelį Lietuvos žmonių.

Politikė pranešime spaudai taip pat pabrėžia, kad konkrečių veiksmų plano dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą Vyriausybė lig šiol visuomenei taip ir nepateikė.

Pasak V.Blinkevičiūtės, ministrų kabineto vadovės žingsnis, vertinant susiklosčiusią politinę situaciją, tėra „laikinas sprendimas mažinant įtampą valdančiosios koalicijos viduje“.

„Konservatoriai ir liberalai taip tiesiog išsisprendė savo vidaus koalicinius klausimus, nes iš to, kas skelbiama, manau, jų viduje toliau tikrai būtų dar didesnės sumaištis. Bet premjerė antradienį, nors jau praėjo keturi mėnesiai, ir vėl nepateikė jokių atsakymų, kaip bus sprendžiama problema dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą“, – komentuoja V.Blinkevičiūtė.

LSDP pirmininkė laikosi nuomonės, kad I.Šimonytės sprendimas netenkinti konservatorių deleguoto užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Laisvės partijos atstovo susiekimo ministro Mariaus Skuodžio atsistatydinimo pareiškimų „dar labiau mažina žmonių pasitikėjimą politikais ir politika“.

„Daugelis žmonių dabar kaip niekad nerimauja ir yra pagrįstai susirūpinę, kaip gyvensime, kuomet atėjo rekordinių kainų žiema. Ir trokšta stabilumo, ramybės. Raktas į visa tai – pasitikėjimas valdžia. Kaip galima pasitikėti Vyriausybe, vertinti ministrų ištariamus žodžius ir svarbias žinutes piliečiams, kuomet paaiškėja, kad duoto žodžio nesilaikoma?

Kai viešai ir visiems ištariama viena, o po to daroma priešingai, žmonės pagrįstai nusivilia. Ir, suprantama, jie galvoja: „Tai štai kaip – konservatoriai kalba viena, o daro kita. Vadinasi, veidmainiauja, dviveidžiai“. Manau, toks valdančiųjų sprendimas nuvylė daugelį Lietuvos žmonių“, – mano V.Blinkevičiūtė.

Reikalavo ministrus trauktis

Kilus skandalui dėl baltarusiškų trąšų gabenimo Seimo opozicijos atstovai reikalavo, kad postus paliktų tiek užsienio reikalų ministras G.Landsbergis, tiek susisiekimo ministras M.Skuodis, tiek atitinkamų valstybinių bendrovių vadovai.

Kol kas iš visų jų pareigų netekti turėtų tik „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Apie tokį susitarimą su juo paskelbė bendrovės valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.

„Mes reikalaujame abiejų ministrų atsakomybės. Čia laukiame premjerės sprendimo, taip pat ir prezidento žodžio, nes tai labai svarbu Lietuvai.

Taip pat reikalaujama kitų valstybinių Lietuvos sutarčių, kad pasiruoštume iš anksto ir neatsidurtume tokioje reputacinėje krizėje, kokioje atsidūrė dabar Lietuva“, – bendroje visų opozicinių partijų atstovų spaudos konferencijoje praėjusią savaitę sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

15min nuotr./Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė ir Marius Skuodis

Atsakomybę už tai, kad „Belaruskalij“ trąšos per Lietuvą bus eksportuojamos dar bent mėnesį, opozicionieriaus socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko įsitikinimu, turėjo prisiimti užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ir premjerė I.Šimonytė.

Saulius Skvernelis, praeitą ketvirtadienį žurnalistams komentuodamas situaciją, kalbėjo apie „mėgėjišką užsienio politiką“ ir kad „meluoja arba „Lietuvos geležinkeliai“, arba politikai“.

„Valstiečių“ atstovo Giedriaus Surplio vertinimu, situacija verčia svarstyti apie užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susiekimo ministro Mariaus Skuodžio patraukimą.

Prezidentas ragino neskubėti

Savo ruožtu valdančiosios koalicijos partneriai vieningai išsakė paramą premjerei ir Vyriausybei.

Apie tai, kad nereikia skubotų sprendimų, antradienį sakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš manau, kad šiandien nepaprastai svarbu užtikrinti mūsų visuomenės stabilumą, vidaus politikos stabilumą. Suprantu, kad situacija, kuri susiklostė, yra labai nelengva tiek premjerei, tiek visai Vyriausybei. (…)

Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – trumpai situaciją komentavo G.Nausėda.

Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją.

Noras patikrinti koalicijos tvirtumą?

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas pirmadienį 15min sakė, kad vienas iš motyvų, kodėl sprendimo teko palaukti, galėjo būti susijęs su noru pasitikrinti koalicijos tvirtumą, ar Vyriausybė tebeturi pakankamą palaikymą tarp koalicijos partnerių.

Kaip tik antradienį Seimas balsavo ir patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Be to, buvo svarstoma opozicijos interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, kuri nepavyko ir ministras liko savo poste.

Mykolo Romerio universiteto vicerektorius, docentas Saulius Spurga prieš kelias dienas atkreipė dėmesį, kad prašymai atleisti nebūtinai turi būti patenkinti, tai, politologo žodžiais, labiau reveransas, „politinio mandagumo pasitikrinimas“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas 15min savo ruožtu teigė, kad sunku nuspėti ministrų, kurie buvo parašę atsistatydinimo pareiškimus, motyvus, gali būti, kad jie norėjo parodyti, jog yra kitokie, nei praėjusios Vyriausybės ministrai, kurie stengdavosi kuo ilgiau išbūti nepaisant įvairiausios kritikos.

„Čia toks grynai politinės elgsenos skirtumo demonstravimas. O, kita vertus, klausimas yra ne tiek ministrų atsakomybės, kiek konkretaus sprendimo įgyvendinimo.

Jeigu ministrai gali pasiūlyti, kaip tą sprendimą įgyvendinti ir savotiškai ištaisyti klaidą, jeigu tokia buvo, čia turbūt yra svarbiau“, – pabrėžė pašnekovas.