Parengtame pareiškime „Dėl valstybėje susidariusios situacijos ir demokratijos principo pažeidimo Lietuvos Respublikos Seime“ opozicija pareikalavo Seimo besibaigiančioje pavasario sesijoje visą dėmesį skirti „tik būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui“.
Tai yra: mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą.
Mano, kad reikia dialogo grupės
Pareiškime opozicija ragino valdančiuosius spręsti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atstatydinimo klausimą, įvertinti šį klausimą kviečiamas ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen artimiausiame eiliniame Seimo posėdyje raginama inicijuoti balsavimą ir pasitikrinti, ar ji yra išlaikiusi jai 2020 metų pabaigoje suteiktą didelį Seimo narių pasitikėjimo kreditą.
Tąkart pirmojo parlamento posėdžio metu per slaptą balsavimą ji gavo 106 parlamentarų palaikymą. Prieš buvo 18, susilaikė 5. Du biuleteniai buvo negaliojantys.
Be kita ko, atstovai iš opozicijos pakvietė Seimo daugumą gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises, turėti atvirą dialogą dėl tolesnio Seimo darbo, nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę.
„Darnus darbas darosi neįmanomas“
Pareiškime Seimo opozicija:
-
pabrėžia, kad tiek Lietuvos gyventojai, tiek ir visa Lietuvos valstybė susiduria su milžiniškais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, kuriuos, be kita ko, sąlygoja didžiausia Europos Sąjungoje infliacija, o ypač augančios maisto, degalų bei kitų energetikos resursų kainos;
-
pažymi, kad Lietuvos Seimo dauguma ignoruoja esminių ekonominių bei socialinių problemų sprendimą, o Vyriausybės pastangos amortizuoti infliacijos pasekmes gyventojams, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, reikšmingai vėluoja arba neatliepia realios ekonominės situacijos;
-
pripažįsta, kad dėl žemės ūkio ministro neveiklumo ir negebėjimo įvertinti žemės ūkio sektoriaus poreikių, žemės ūkyje susiklostė ypatinga situacija, ilgiems dešimtmečiams destabilizuosianti šį Lietuvos ekonomikai reikšmingą sektorių, o ministro atstatydinimo klausimas tapo politiškai valstybę skaldančia problema;
-
konstatuoja, kad darnus ir visapuse pagarba grįstas Lietuvos Seimo darbas toliau darosi neįmanomas, nes Seime susiklostė precedento neturinti situacija, kuomet Seimo dauguma, manipuliuodama Seimo Statute įtvirtintomis procedūromis, izoliuoja Lietuvos piliečių demokratiniu būdu išrinktus opozicijai priklausančius Seimo narius ir siekia paralyžiuoti Seimo opozicijos darbą, kas yra nesuderinama su konstituciniais demokratijos ir atsakingo valdymo principais bei kenkia valstybei.
Seimo pirmininkė: nereikėtų pūsti situacijos
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen padėkojo už įteiktą pareiškimą, tikino, jog su juo supažindins valdančiuosius, kurie dabar, pasak jos, posėdžiauja kitoje – įprastoje – posėdžių vietoje.
„Manau, nereikėtų nepavykusios interpeliacijos ministrui pūsti iki labiau sudėtingesnių problemų, kai ir taip mūsų valstybėje jų turime pakankamai, kaip jūs labai tiksliai, teisingai nurodote savo rašte“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis klausė, ar Seimo pirmininkė supranta situacijos rimtumą. Jis įspėjo, kad opozicija į Seimo posėdžius gali negrįžti iki rudens sesijos pradžios – rugsėjo 10 dienos.
Opozicija tikrai pasiryžusi negrįžti iki rugsėjo 10 dienos, jeigu nebus daromi realūs žingsniai.
„Replikos salėje, kurioje vyksta posėdis, kad labai gerai, kad nedalyvauja opozicija, tai galima laisvai paklausti Vyriausybės narių, kalbėjimai, kad kažkoks mistinis viršininkas valdo visą opoziciją, kad opozicija ilgai netrauks ir čia pasispyriojus greitai parbėgs... Ar jūs suprantate šitos situacijos rimtumą?
Tai nėra K.Navicko klausimas, tai yra parlamentinės demokratijos, tam tikrų tradicijų, procedūrų laikymasis. Opozicija tikrai pasiryžusi negrįžti iki rugsėjo 10 dienos, jeigu nebus daromi realūs žingsniai ieškant dialogo ir sprendimų“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Atsakydama į tai V.Čmilytė-Nielsen apgeilstavo dėl susidariusios situacijos ir pažymėjo, kad Seimo pirmininkas „nėra darželio auklėtojas“ ir neatsako už kiekvieno Seimo nario pasisakymą.
Tokius žodžius salėje palydėjo parlamentarų baubimas.
Sieks susitarti dėl opozicijos lyderio
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis S.Skverneliui paantrino teigdamas, kad birželį Seimui be opozicijos gali nebepavykti priiminėti svarbių sprendimų.
„Darbiečių“ frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sutiko, kad valdantieji tariasi su opozicija, bet esą tik tada, kai jiems reikia paramos projektams.
Jis pasidžiaugė, kad opozicija parodė, jog gali būti stipri ir vieninga.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus nusistebėjo, kad opozicijos pareiškimą išklausiusi Seimo pirmininkė, anot jo, išėjo pasipūtusi ir nepasiūlė jokių problemų sprendimo būdų. Nepaisant to, jis reiškė viltį, kad su valdančiaisiais galiausiai susitarti pavyks.
Opozicija neatmetė galimybės, kad artimiausiu metu susitars dėl lyderio.
„Manome, kad tai irgi yra galimybė dar kartą atverti šią diskusiją partijų lygiu jų tarybose ar valdybose. Manau, tam tikrai tinkamas metas“, – kalbėjo „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Manau, tam tikrai tinkamas metas.
Ko reikia, kad opozicija sugrįžtų į Seimo posėdžių salę ir dirbtų?
Pasak „darbiečio“ V.Fiodorovo, visų pirma reikia, kad valdantieji pradėtų kalbėtis.
„O ne taip, kaip šiandien pasielgė Seimo pirmininkė – neišklausiusi visų klausimų, apsisuko ir išėjo. Žinoma, diskusijos dėl ministro, tas pats baslavimas paskutinius punktu įrašytas [dėl Seimo pirmininkės] – visi klausimai turi būti bent jau ateiti į diskusiją“, – komentavo jis.
A.Norkienės vertinimu, dabar viskas priklauso nuo to, kaip „konstruktyviai“ valdantieji atlieps opozicijos reikalavimus.
Opoziciją išbraukė iš pirmininkaujančių grafiko
Ketvirtadienį protestą paskelbusi Seimo opozicija valdančiuosius plenarinių posėdžių salėje paliko dirbti vienus ir surengė savo posėdį.
Tokių veiksmų opozicionieriai ėmėsi po to, kai jų atstovai buvo nušalinti nuo pirmininkavimo birželio Seimo posėdžiams.
Valdantieji situaciją pavadino nesusipratimu ir klaida bei tikino, jog naujas posėdžių pirmininkavimo grafikas buvo sudarytas apsidraudžiant, jei opozicija nedalyvautų tolesniame parlamento darbe. Taip nutiko trečiadienį.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, jog atstovai iš opozicijos gali pirmininkauti posėdžiams – grąžintas senas pirmininkavimo grafikas.
Jos nuomone, opozicionieriai įsiskaudino ir boikotavo ketvirtadienio posėdį ne dėl naujo grafiko, o dėl to, jog nebuvo atstatydintas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Opozicija siekė K.Navicko interpeliacijos, bet ji, valdantiesiems inicijavus nenumatytą posėdį, nepavyko.
Opoziciją Seime sudaro 66 atstovai iš įvairių frakcijų.
