„Susitarėme šiandien (šeštadienį – BNS). Susiskambinome opozicionieriai, kad neiname, nes nėra prasmės. A – nėra ministro, o B – nėra aišku, kaip skaidriai tie pinigai panaudojami. Jeigu tokie dalykai vyksta, apie kažkokius papildomus mokesčius nelabai etiška“, – BNS šeštadienį teigė „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis.
Pasak jo, toks susitarimas su kitų partijų atstovais buvo pasiektas po to, kai apie atsistatydinimą pranešęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė apie galimas korupcines veikas krašto apsaugos sistemoje.
Socialdemokratai pranešė, kad opozicinės frakcijos antradienį susitiks ir pateiks savo siūlymus dėl gynybos finansavimo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė, kad sprendimą stabdyti dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos šeštadienį priėmė skubiai sušaukta partijos valdyba.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečiasi partijų lyderius, verslo, profsąjungų atstovus į antrąjį susitikimą dėl gynybos finansavimo – pirmasis susitikimas vyko prieš maždaug du mėnesius. Antrajame susitikime tikimasi konkretesnių siūlymų.
Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
