Papildysime.
NSGK nuo rugsėjo atlieka tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais. Jis pradėtas po to, kai paaiškėjo, jog dar 2018-aisiais VSD rekomendavo nesuteikti šiai Seimo narei leidimo dirbti su slapta informacija.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikino, kad dar rudenį siūlė iškart organizuoti apkaltą I.Rozovai, tačiau valdantieji tuomet nesutiko ir pateikė daugiau klausimų tyrimui ir panoro aiškintis, kodėl pusantrų metų informacija apie I.Rozovą nebuvo paviešinta tada, kai ji gauta.
„Dabar turime labai aiškią situaciją. Net pats komiteto pirmininkas pasakė, kad informacijos pakanka apkaltos procesui pradėti – viskas. Reiškia, mes, komiteto nariai, turime pakankamai supratimo apie galimai sulaužytą priesaiką“, – sakė G.Landsbergis.
Anot jo, anksčiau opozicija parašų rinkti negalėjo, nes tam priešinosi valdantieji, o aiškintis Seimo narės ryšius ėmėsi NSGK.
„Praėjusiame posėdyje buvo pabaigta pirmoji tyrimo dalis. Tai viskas, mes iš esmės jau žinome informaciją. (...) Mes toliau kviesime žmones, kurie su pirmąja tyrimo dalimi neturi nieko bnedra“, – sakė jis.
Klausiamas, kas leidžia įtarti, kad I.Rozova galėjo pažeisti Konstituciją ir šiurkščiai sulaužyti priesaiką, opozicijos atstovas nurodė, kad tai išdėstyta slaptoje, komiteto gautoje, informacijoje.
Tiesa, jis abejojo, ar valdantieji apkaltos proceso nenutars sustabdyti.
Idėją nebelaukti ir pradėti apkaltą iškėlė neseniai NSGK nare tapusi socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Ji abejoja, ar NSGK išvis galės baigti tyrimą, kuriame ketina apklausti ir pačius komiteto narius.
„Kaip mes jį užbaigsime, kokios kokybės bus dalis išvadų, man kyla abejonių, tai gal tai, kas aišku, padarykime dabar?“ – svarstė ji.
Pasak jos, Seimo nario priesaikoje aiškiai nurodyta, kad asmuo turi būti ištikimas Lietuvos valstybei, o slėpdama savo ryšius nuo Valstybės saugumo departamento (VSD) ji nesielgė taip, kad valstybė ja galėtų pasitikėti.
„Formuluotė skamba taip, kad asmuo nėra ištikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Manau, kad vien tuo remiantis yra akivaizdu, kad turėtų būti pakankamas pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl specialios komisijos sudarymo“, – teigė D.Šakalienė.
Parašus apkaltai ketinama pradėti rinkti trečiadienį. D.Šakalienė mano, kad jau ketvirtadienį dėl apkaltos komisijos sukūrimo turėtų spręsti Seimas.
Pasirašyti ketina ir NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas. Anot jo, apkaltos procesas nesidubliuotų su komiteto atliekamu tyrimu, kuriame į situaciją žvelgiama plačiau - aiškinamasi, kodėl prieš pusantrų metų nepradėta apkalta I.Rozovai.
"Galvojau ir galvosiu, kad dar 2018 m. sausio mėnesį, kai buvo atsiųstas raštas, turėjo buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai, bet tą turi daryti visai kita komisija. Be abejo, reikia pradėti šitą dalyką (pradėti apkaltos procesą - red.past.)", - sakė jis.
D.Gaižausko teigimu, viena komisija kitos darbo nedubliuos, nesikirs, netrukdys atlikti gilesnį tyrimą.
Jau parašytas ir siūlymo pradėti apkaltos procesą tekstas. Jį parašė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Dokumente teigiama, kad Seimo narės I.Rozovos veiksmai – informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį slėpimas – sudaro pagrindą abejoti šios Seimo narės patikimumu ir lojalumu Lietuvos Respublikai, o atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, gali turėti teisinių pasekmių.
I.Rozovos ryšiais imta domėtis po to, kai paaiškėjo, kad 2018 m. sausį VSD dokumente, kuriuo rekomenduota nesuteikti Seimo narei leidimo dirbti su įslaptinta informacija, buvo rašoma apie jos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.Šių kontaktų I.Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
