G.Paluckas: to daryti nereikia
Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas, siūlydamas dar šįmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno Gintauto Palucko vertinimu, kelia paniką ir bando „pasiekti savo siaurų politinių tikslų visų kitų šalyje esančių prioritetų sąskaita“.
Tai yra hiperreakcija, panikos apraiškos ir tikrai to daryti nereikia.
„Manau, kad tai yra hiperreakcija, panikos apraiškos ir tikrai to daryti nereikia. Tegul sugeba tvarkingai ir teisingai išleisti tuos pinigus, kurie yra suplanuoti, nes priminsiu, jog ir dabar turime nupirktų kovinių pėstininkų mašinų, kurios yra nepagamintos ir Lietuvos nepasiekė.
Kitaip tariant, jei pinigų įmesi į biudžetą dar daugiau, nuo to planai greičiau nepasistūmės“, – pirmadienį 15min komentavo G.Paluckas.
„Realios grėsmės Lietuvai tikrai nėra jokios, tai yra patvirtinę ir kariuomenės atstovai. Todėl mūsų krašto apsaugos ministro tokius pasiūlymus aš vertinu kaip elementarų naudojimąsi situacija ir mėginimą pasiekti savo siaurų politinių tikslų visų kitų šalyje esančių prioritetų sąskaita“, – komentavo jis.
V.Fiodorovas: reikia diskutuoti
Seimo „darbiečių“ frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas nebuvo toks kategoriškas. Pasak jo, apie gynybos finansavimo didinimą reikėtų padiskutuoti Seime.
„Turbūt Seime dauguma turi tik tą informaciją, kuri yra viešojoje erdvėje. Valdantieji kai kuriais atvejais sąmoningai sutirština [spalvas], kai kuriais atvejais gal iš tikrųjų yra reali grėsmė, tai turime sėstis, diskutuoti ir priimti sprendimą“, – kalbėjo parlamentaras.
„Pats faktas, kad esam pasiekę įsipareigojimą NATO, yra gerai, bet reikia žiūrėti, ar kažko trūksta. Šiuo metu, matyt, tų 2 proc. pakanka, bet galbūt kažko mes nežinom, gal kažkas ir daugiau slypi po šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
Pats faktas, kad esam pasiekę įsipareigojimą NATO, yra gerai, bet reikia žiūrėti, ar kažko trūksta.
R.Karbauskis: grėsmių Lietuvai papildomai nekyla
Siūlymai didinti šalies gynybos finansavimą, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio įsitikinimu, turi būti pagrįsti. Tą, anot jo, galima svarstyti, bet politikas abejoja, ar frakcija siūlymus palaikys.
„Kas atsitiko dabar tokio, ką mes turime skubiai daryti, kam reikalingos lėšos krašto apsaugos finansavimo didinimui? Nes bendrai aš kažkokių grėsmių Lietuvai, kaip ir sako pats ministras, nematau padidėjusių, jos padidėjusios Ukrainos, Rusijos santykiuose. <...>
Kadangi Lietuvos valstybės saugume pokyčių nekyla, nelabai suprantu, kaip jie argumentuotų bet kokį papildomą lėšų skyrimą, nors – kartoju – jei būtų konkrečiai kam ir kodėl, tada būtų galima svarstyti. Bet ar mes pritartumėm – abejoju, nes grėsmių Lietuvai – jie patys tą pripažįsta – papildomai nekyla“, – 15min komentavo politikas.
Lietuvos valstybės saugume pokyčių nekyla, nelabai suprantu, kaip jie argumentuotų bet kokį papildomą lėšų skyrimą.
R.Tamašunienė: dabar lėšas reikia kreipti kitur
Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė tikino, kad frakcija apie gynybos finansavimo didinimą kol kas nediskutavo. Be to, anot jos, šiuo klausimu trūksta konkretumo.
„Mes nematome projekto, kaip tai turėtų atrodyti, kokioms sritims [finansavimą] planuojama mažinti, ar planuojama skolintis“, – sakė ji.
Politikė teigė, kad nėra kategoriškai nusiteikusi prieš gynybos finansavimo didinimą, bet valstybės finansus dabar, anot jos, derėtų nukreipti kitur.
„Mano vertinimu, gynybai skiriama pakankamai ir, tikriausiai, lėšas dabar reikia nukreipti kita linkme, labiau užtikrinti žmogiškuosius išteklius. <...> Poreikių ir nesaugumo jausmo yra daug daugiau, nes infliacija irgi daro savo įtaką, žmonės su savo pajamomis signalizuoja, kad jiems darosi sudėtinga gyventi brangstant visoms prekėms ir paslaugoms“, – dėstė politikė.
Tikriausiai lėšas dabar reikia nukreipti kita linkme, labiau užtikrinti žmogiškuosius išteklius.
Lietuvos kariuomenė, anot jos, dabar turėtų daugiau dėmesio skirti ne finansams, o visuomenės informavimui, jaunų žmonių pritraukimui.
„Reikėtų daugiau dirbti su Europos Komisija ir su NATO raginant, kad bendrai visų NATO narių gynyba stiprėtų, ne tik išskirtinai vienos Lietuvos. Tai, mano vertinimu, toks fragmentiškas ir laikinas pagerinimas“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
S.Skvernelis: reikia spartinti užsakymus
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jog kalbėti reikėtų ne tiek apie gynybos finansavimo didinimą, bet apie ginkluotės įsigijimų spartinimą.
„[Finansavimo didinimui] pritarčiau tik vieninteliu atveju, jeigu būtų galima spartinti reikalingus užsakymus, kad jie atsirastų greičiau. O jeigu tik šiaip didinti pinigus, bandant padaryti reklaminį šou, tai prasmės nėra“, – sakė jis.
„Komponentų, pavyzdžiui, kas susiję su mūsų apginamumu iš oro, tikrai reikia. Ir visi įsigijimai buvo suplanuoti, numatyti, bet juos reikėtų paspartinti. Jeigu būtų galima paspartinti, tuomet taip, o jeigu tai tik papildomų pinigų skyrimas po to galvojant, ką su jais daryti, tai, aišku, prasmės nėra jokios“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jeigu tai tik papildomų pinigų skyrimas po to galvojant, ką su jais daryti, tai, aišku, prasmės nėra jokios.
V.Mitalas vertinti neskuba
Atstovas iš valdančiųjų, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kol kas nesiėmė plačiau vertinti Vyriausybės planų didinti gynybos finansavimą. Anot jo, reikia sulaukti konkretaus projekto.
„Kai pasiūlymas jau išeis iš Vyriausybės, Vyriausybėje bus patvirtintas, tada bus galima daugiau pasakyti apie tai, kokios to biudžeto tikslinimo perspektyvos.
Šiaip jau pasitikiu ministro vertinimu, manau, gyvenam neeilinėmis sąlygomis, bet detaliau kažko pakomentuoti <...> aš negaliu“, – sakė jis.
E.Gentvilas: poreikis didinimui yra
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas palankiai įvertino siūlymus didinti krašto apsaugos finansavimą. Pasak jo, to reikia siekiant įgyvendinti partijų susitarimą bei atsižvelgiant į įtampas regione.
Būtų keista, jeigu Lietuvos pasirengimo nereikėtų stiprinti.
„Aš manau, tai ne šiaip sau pasinaudojimas proga, kad yra geopolitinės įtampos, tai pasididinkim biudžetą. Manau, kad tai – realūs valstybės poreikiai, kuriuos signalizuoja ta geopolitinė įtampa. Būtų keista, jeigu Lietuvos pasirengimo nereikėtų stiprinti.
Galų gale mes turime prisiminti ir partijų susitarimą laipsiniškai iki 2030 metų pasiekti 2,5 proc. nuo BVP finansavimą gynybai. Kažkaip neiname ta kryptimi. Tai, klausykit, kada eiti ta kryptimi? Ramybės sąlygomis turbūt mes niekada nenueisime ta kryptimi, o šiandien poreikis tikrai atsiranda“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Konservatorė: svarbausia sužinoti, kokios galimybės
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos požiūris į gynybos finansavimo didinimą, pasak frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, iš principo yra teigiamas.
„Svarbiausia yra atsakyti į klausimą, kokios yra galimybės. Matyt, Vyriausybė, skaičiuodama ir matydama visą bendrą paveikslą, tai įvertins ir tuomet persikels diskusijos į Seimą“, – 15min sakė ji.
„Tikrai negalime apsimesti, kad niekas nevyksta. Ir tai ne vien tik mūsų pačių pajėgumų ir pasirengimo stiprinimas, bet ir tam tikras atrodymas prieš savo sąjungininkus ir partnerius“, – pažymėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ministro atstovė: projektas derinamas
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas sekmadienį pranešė, kad siūlys dar šiemet didinti Lietuvos gynybos biudžetą.
Apie tai jis paskelbė paaiškėjus, kad Rusijos kariai lieka Baltarusijoje ilgesniam laikui, nei buvo skelbta anksčiau, be to, tebesitęsiant įtampai dėl galimos Maskvos invazijos į Ukrainą, rašo BNS.
Padidintas šių metų gynybos biudžetas, pasak A.Anušausko, leistų įgyvendinti anksčiau priimtus sprendimus spartinti ginkluotės įsigijimus.
Pirmadienį ministro atstovė spaudai Liepa Rimkevičienė 15min nurodė, jog siūlymai dėl šalies Lietuvos gynybos biudžeto didinimo yra derinimo stadijoje.
„Dar nieko negalime jums pasakyti skaičiais ar procentais, nes [projektas] derinimo procese. Jokios apčiuopiamos informacijos dar nėra, nei kada planuojame registruoti, nei kiek (bus siūloma papildomai skirti lėšų – 15min). Gal kažkas yra svarstoma, bet tai dar neviešinama“, – sakė ji.
Dar nieko negalime jums pasakyti skaičiais ar procentais.
A.Anušauskas anksčiau teigė, kad apie siūlymą šiemet ankstinti gynybos biudžetą yra informuotas prezidentas Gitanas Nausėda ir Vyriausybė.
Jis tvirtino besitikintis, kad šalies politiniai lyderiai susitelks šiam sprendimui, nepadarydami atnaujinto biudžeto priėmimo „pageidavimų koncertu“.
I.Šimonytė: gynybos finansavimas – prioritetas
Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad Vyriausybė, įvertindama įtampas regione, svarsto šiemet tikslinti valstybės biudžetą, jame numatant daugiau lėšų gynybai.
„Blogėjant saugumo situacijai regione, dar pačioje šių metų pradžioje paprašiau krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado įvertinti galimybę pagreitinti planuojamus įsigijimus bei pateikti jų papildomo finansinio poreikio planą“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Preliminarius siūlymus KAM kartu su kariuomene yra parengusi ir vyksta jų vertinimas bei konsultacijos su Finansų ministerija dėl šių metų biudžeto tikslinimo“, – pridūrė ji.
Preliminarius siūlymus KAM kartu su kariuomene yra parengusi ir vyksta jų vertinimas bei konsultacijos su Finansų ministerija.
Tokį Vyriausybės vadovės komentarą BNS perdavė jos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Premjerės teigimu, gynybos finansavimas „šiomis aplinkybėmis yra Vyriausybės prioritetas“.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.